Mokslas ir IT

2020.05.25 20:17

Vakcinų bandymai su beždžionėmis nuteikia teigiamai: imunitetas COVID-19 susiformuoja

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad mokslininkai juda link efektyvios vakcinos nuo naujojo koronaviruso sukūrimo. Vienos vakcinos prototipas apsaugojo beždžiones nuo COVID-19 infekcijos. Manoma, kad tai suteikia vilties efektyvios žmonių vakcinos sukūrimui. Vis dėlto tai tėra tik pirmasis vakcinos kūrimo etapas, po kurio dar laukia ilgi klinikiniai tyrimai su žmonėmis.

Rezultatai pozityvūs

Mokslininkai jau anksčiau pradėjo testuoti koronaviruso vakcinas su žmonėmis, tačiau pirmieji tyrimai buvo skirti tam, kad būtų patvirtintas vakcinų saugumas, o ne efektyvumas.

Kaip rašo „The New York Times“, virusologas Danas Barouchas su kolegomis pradėjo tyrimus su beždžionėmis siekdami įvertinti, kaip koronavirusas jas paveikia ir ar vakcina veikia viruso patogenus. Jų tyrimas buvo publikuotas „Science“ žurnale.

D. Barouchas dirba su „Johnson&Johnson“, kuri šiuo metu vysto vakciną nuo koronaviruso. Vakcinai naudojamas specialiai modifikuotas virusas, vadinamas Ad26.

Mokslininkai pradėjo aiškintis, ar beždžionės įgyja imunitetą koronavirusui po to, kai juo užsikrečia. Tyrėjų komanda užkrėtė devynias neskiepytas rezus beždžiones makakas naujuoju koronavirusu.

Gyvūnams pasireiškė vidutinio sunkumo COVID-19 simptomai, tarp jų ir plaučių uždegimas. Beždžionės po kelių dienų pradėjo sveikti, jos pradėjo gaminti antikūnus prieš koronavirusą. Kai kurie iš jų buvo taip vadinami neutralizuojantys antikūnai, kurie neleido virusui patekti į ląsteles ir daugintis.

Praėjus 35 dienoms po to, kai beždžionės buvo paskiepytos, mokslininkai joms į nosis papurškė antrą dozę koronaviruso. Gyvūnai pradėjo gaminti didžiulį kiekį neutralizuojančių antikūnų. Virusui kurį laiką pavyko išsilaikyti beždžionių nosyse, tačiau netrukus jis buvo visiškai sunaikintas.

Kai kurios vakcinos visiškai sunaikino virusą

Vis dėlto šie tyrimo rezultatai nereiškia, kad žmonėms taip pat išsivystys stiprus ir ilgalaikis imunitetas nuo koronaviruso. Tačiau manoma, kad šis tyrimas suteikia daug vilčių.

Kito eksperimento metu D. Barouchas su kolegomis kiekvienai beždžionei suleido DNR daleles, kurios ląsteles pavertė viruso baltymais ir turėjo išmokyti imuninę sistemą atpažinti virusą.

Tiek žmonės, tiek makakos gamina neutralizuojančius antikūnus nuo koronaviruso, kurie puola vieną konkrečią dalį – baltymą, kuris supa virusą, vadinamą baltyminiu spygliu.

Daugelis koronaviruso vakcinų yra skirtos priversti imuninę sistemą gaminti antikūnus. Šie antikūnai prisitvirtina prie baltyminio spyglio ir sunaikina virusą. D. Barouchas su kolegomis iš viso išbandė šešis variantus.

Mokslininkai suleido vakciną 4-5 beždžionėms ir tuomet tris savaites joms leido vystyti imuninį atsaką. Po trijų savaičių jie vėl papurškė viruso joms į nosis.

Kai kurios vakcinos suteikė dalinę apsaugą. Virusas nebuvo visiškai sunaikintas plaučiuose ir nosyse, tačiau viruso kiekiai buvo mažesni nei neskiepytų beždžionių.

Tačiau kitos vakcinos suveikė geriau. Geriausiai suveikusi vakcina išmokė imuninę sistemą apažinti ir pulti visą viruso baltyminį apvalkalą. Aštuoniose beždžionėse mokslininkai viruso apskritai nerado.

D. Baroucho teigimu, tai yra labai geros žinios. Pirmiausia todėl, kad tai reiškia, jog vakciną nuo koronaviruso sukurti įmanoma.

Kitos dvi mokslininkų komandos iš Oksfordo universiteto ir Kinijos kompanijos „Sinovac“ taip pat bandė savo vakcinas su rezus beždžionėmis. Jie pranešė teigiamus rezultatus – vakcinos suteikė gyvūnams apsaugą nuo viruso.

Tai dar tik pirmasis etapas

Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė portalui LRT.lt teigė, kad tyrimai su beždžionėmis yra labai svarbūs todėl, kad beždžionėms galima atlikti viruso užkrėtimo eksperimentus.

„Jeigu klinikinį tyrimą atliekame su žmonėmis, tai jų eksperimentiškai negalima užkrėsti virusu. Galima tik suleidus vakciną pasižiūrėti tam tikrus imuninio atsako rodiklius. Pavyzdžiui, pamatuoti antikūnų lygį, pažiūrėti, ar aktyvinamas ląstelinis imunitetas. O eksperimentai su beždžionėmis parodo, ar ta vakcina apsaugo nuo užkrėtimo virusu. Todėl jie yra labai svarbūs. Be abejonės, tai yra labai brangūs ir sudėtingi eksperimentai“, – aiškino profesorė.

Anot jos, paprastai išbandžius vakciną su beždžionėmis, vėliau jau bandoma ir su žmonėmis. Profesorė taip pat pabrėžė, kad bandymai su beždžionėmis vakcinos kūrimo procese yra pats pirmas etapas, po kurio dar laukia ilgas kelias.

„Tai yra ikiklinikiniai tyrimai ir po jų yra dar mažiausiai trys klinikinių tyrimų fazės su skirtingais žmonių skaičiais. Pradedant nuo keliasdešimt, kelių šimtų ir baigiant keliais tūkstančiais, taip pat su įvairiomis amžiaus grupėmis. Kitaip tariant, laukia dar labai ilgi ir svarbūs etapai, kurių niekaip negalima išvengti“, – LRT.lt komentavo A. Žvirblienė.

Vakcina pirmiausia turėtų neleisti virusui išplisti

Mokslininkės teigimu, vakcina siekiama paskatinti imuninę sistemą gaminti neutralizuojančius antikūnus. Pasak jos, gali būti ir taip, kad vakcina priverčia organizmą gaminti antikūnus, tačiau jie nesugeba nuslopinti viruso ir sustabdyti jo patekimo į ląsteles.

„Svarbu, kad nuo vakcinos ir apskritai imuninio atsako metu susidarytų neutralizuojantys antikūnai, kurie gali užblokuoti virusą. Tai esminis klausimas, nes vakcinos būna skirtingų formatų. Gali būti taip, kad konkreti vakcina kandidatė tų neutralizuojančių antikūnų kūrimo nepaskatina, nors šiaip antikūnai prieš virusą susidaro. Jie prisijungia prie viruso dalių, kurios nėra atsakingos už viruso patekimą į ląsteles“, – tvirtino A. Žvirblienė.

Pastaruoju metu buvo daug kalbama apie tai, kaip pernelyg stiprus imuninis atsakas sukelia citokinų audrą ir pradeda kovoti ne tik prieš virusą, bet ir niokoti patį organizmą. Paklausus profesorės, ar vakcina, kurios tikslas yra paskatinti imuninę sistemą gaminti antikūnus, negalėtų iššaukti tokio paties pražūtingo atsako, ji paaiškino, kad esant pasiskiepijus ir turint neutralizuojančių antikūnų, virusas sunaikinamas dar pačioje infekcijos pradžioje.

„Neutralizuojančių antikūnų ir yra tokia paskirtis – jie neleidžia virusui išplisti. Tada jis nepaklius į plaučius, nesukels patologijų. Kai infekcija plinta natūraliai, virusas yra nestabdomas ir visur pasklinda, imuninė sistema mėgina jį sunaikinti. Tai galima įsivaizduoti kaip mūšio lauką – priešas įlindo į teritoriją ir vyksta karas. Priešas, šiuo atveju virusas, yra naikinamas, o dėl to yra pažeidžiami visi aplinkiniai audiniai. Taip ir atsiranda plaučių uždegimas, dėl per stipraus imuninio atsako“, – teigė A. Žvirblienė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai antikūnų organizme yra, tačiau jie nepadeda įveikti viruso. Nepaisant to, kad antikūnų žmogus turi, infekcija toliau vystosi.

„Būtent todėl vakcina ir turi būti sukurta tokia, kad ja pasiskiepijus atsirastų neutralizuojančių antikūnų ir jie iškart virusą nuslopintų ir neleistų jam išplisti“, – pabrėžė profesorė.

Ji įvardijo, kad ir natūralaus imuninio atsako metu susidaro neutralizuojantys antikūnai, tačiau kyla klausimas, koks kiekis ir kada jie susidaro. Mokslininkė padarė prielaidą, kad sunkiai sergantiems žmonėms neutralizuojantys antikūnai galėjo pradėti gamintis ne iš karto, todėl jie nesugebėjo viruso sustabdyti anksčiau, nei jis pridarė žalos organizmui.

Reikalinga speciali laboratorija

Pasak A. Žvirblienės, šiuos antikūnus nėra lengva išmatuoti. Tam reikia specialios laboratorijos, kur galima kultivuoti virusą.

„Reikia pasižiūrėti, ar tie kraujo mėginiai sustabdo viruso dauginimąsi. Tai nėra toks paprastas testas, kai galima paimti ir pamatuoti antikūnus, pavyzdžiui, kaip atliekamas serologinis tyrimas. Jį atlikti labai paprasta, bet mes iš jo nustatome tik tai, ar apskritai yra antikūnų. Tačiau serologinis tyrimas nepasako, ar tie antikūnai yra neutralizuojantys.

Tai padaryti yra labai sudėtinga, kiek aš žinau, Lietuvoje šiuo metu nėra laboratorijos, kuri galėtų atlikti tą antikūnų neutralizacijos testą. Tam reikia turėti laboratoriją, kuri turėtų sąlygas kultivuoti šį virusą. Virusas yra pavojingas, todėl turi būti specialios, trečio lygio biologinės saugos laboratorija“, – LRT.lt pasakojo A. Žvirblienė.

Skiepus gali tekti kartoti

JAV Nacionalinio sveikatos instituto virusologas Malcolmas Martinas, kuris neprisidėjo prie atlikto tyrimo, įspėjo, kad beždžionės skiriasi nuo žmonių ir tie skirtumai yra pakankamai reiškmingi.

Nepaskiepytos beždžionės šiame tyrime nepajuto sunkių koronaviruso simptomų, kaip kai kurie žmonės, užsikrėtę infekcija. „Atrodo, kad jos pasigavo peršalimą“, – teigė jis.

Tyrimo bendraautorė Lisa Tostanoski pastebėjo, kad šie ekspertimentai tik parodė, kaip veikia vakcina po trijų savaičių nuo paskiepijimo.

Ji atkreipė dėmesį, kad vakcinos gali suteikti imunitetą beždžionėms dar daugybę metų, bet taip pat jų efektas gali greitai pasibaigti.

Kaip ilgai veiks imunitetas nuo koronaviruso, gali priklausyti ir nuo to, ar žmonės skiepysis tik vieną kartą, ar jiems skiepus kartoti reikės dažniau. Manoma, kad žmonėms reikės kartais paskatinti imuninės sistemos atsaką tam, kad nepasikartotų pandemija. Kai kurie mokslininkai mano, kad skiepytis gali reikėti kas trejus metus.