Mokslas ir IT

2020.05.26 11:15

Maisto industrijoje vyksta technologinė revoliucija – kultivuota mėsa taps tokia įprasta kaip ir sojų

2013-aisiais Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas pristatė pirmąjį laboratorijoje užaugintą mėsainį, tačiau per septynerius metus nepradėjome valgyti mėgintuvėlyje užaugintos mėsos. Nepaisant to, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Petras Rimantas Venskutonis LRT RADIJUI sako, kad jau po 20-ties metų dirbtinė mėsa sudarys daugiau nei pusę visos mėsos rinkos.

Agrarinė visuomenė – tai ekonominio vystymosi etapas, kai didžiausias indėlis bei pajamos yra gaunamos iš žemės ūkio, investuojama į gamtos išteklių naudojimą, žemės dirbimą: augalininkystę ar gyvulininkystę.

Pirmoji agrarinė revoliucija, dar vadinama Neolito revoliucija, prasidėjo maždaug dešimt tūkstančių metų prieš Kristų, Derlingajame pusmėnulyje (žemdirbystei tinkama priekalnių zona, besidriekianti nuo Libano per Siriją ir Iraką iki Husistano pietvakarių Irane, forma primenanti pusmėnulį – LRT.lt), kai pradėjo keistis žmonių gyvenimo būdas. Klajoklišką gyvenimą medžiojant ir rankiojant, pradėjo keisti sėslus agrarinis gyvenimas, lėmęs populiacijos augimą, miestų kūrimąsi ir visuomenės atsiradimą.

Pramonės perversmas irgi padarė įtaką agrokultūrai. Pasikeitė žemės ūkio pobūdis: mašinų, cheminių trąšų, specializacijos diegimas atlaisvino dalį darbo jėgos iš žemės ūkio ir padidino jo produktyvumą.

2040 metais tokia pakaitinė mėsa sudarys net apie 60 proc. mėsos rinkos.

1997-aisiais Jared Diamondas parašė knygą „Guns, germs and Steel“ („Ginklai, mikrobai ir plienas“), kurioje aiškina, kodėl Eurazijos ir Šiaurės Afrikos civilizacijos išgyveno ir užkariavo kitas. Knygos pavadinimas – užuomina į tai lėmusias priežastis. Ginklai suteikė karinės galios, plienas – leido sukurti tvarias transporto priemones ir lėmė imperializmą, o mikrobai užkrėtė populiacijas, kurios neturėjo imuniteto Eurazijos populiacijų ligoms, prie kurių pastarosios – Eurazijos agrarinės visuomenės – jau buvo pripratusios. 1998-aisiais knyga laimėjo Pulitzerio premiją.

1994-aisiais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) maisto ir vaistų administracija leido į prekybą paleisti pirmąjį genetiškai modifikuotą pomidorą. Po penkerių metų genetiškai modifikuoti pasėliai augo šimte milijonų akrų. Maisto švaistymas išlieka didžiule problema. Skaičiuojama, kad JAV per metus išmetama apie 40 procentų maisto produktų.

Nepaisant to, Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad jau 2030-aisiais Žemėje gyvens aštuoni su puse milijardo žmonių, o tai kelia rimtus iššūkius, kaip išmaitinti visą populiaciją, dar labiau nepakenkiant planetai. Tad čia ir kyla klausimas: ar maisto pramonės laukia dar viena technologinė revoliucija?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis sako, kad dirbtinė arba kultivuota mėsa jau yra gaminama. Pasak jo, Nyderlanduose yra kelios įmonės, kurios gamina tokią mėsą komerciniais tikslais.

„Sparčiai vystosi ne tik kultivuotos mėsos gamyba, bet ir iš augalų pagaminti mėsos surogatiniai produktai, – sako P. R. Venskutonis. – Prognozuojama, kad 2040 metais tokia pakaitinė mėsa sudarys net apie 60 proc. mėsos rinkos.“

Anot jo, jau seniai rinkoje esanti sojų mėsa sėkmingai užkariauja vis naujas rinkas. Greta jos į rinkas drąsiai žengia ir iš kitų augalinių žaliavų gaminami mėsos pakaitalai, tvirtina P. R. Venskutonis. „Pavyzdžiui JAV planuojama, kad per metus tokių produktų padidės 17 proc. Tai yra labai daug.“, – sako KTU profesorius.

Dabar žmonija susiduria su iššūkiu, kaip kitokiomis sąlygomis ir kitokiomis priemonėmis išauginti ir išmaitinti mūsų planetą.

„AgriFood Lietuva“ įkūrėjas, vienas iš elektroninės nosies „Foodsniffer“ išradėjas Augustas Alešiūnas, pritardamas P. R. Venskutoniui sako, kad ateityje Žemėje sparčiai daugės gyventojų, o dirbamų žemės plotų, panašu, tiek daug daugėti tiesiog negalės. „Dabar žmonija susiduria su iššūkiu, kaip kitokiomis sąlygomis ir kitokiomis priemonėmis išauginti ir išmaitinti mūsų planetą, – sako jis. – Čia mes kalbame ir apie vertikalųjį ūkininkavimą, ir apie ūkininkavimą namų sąlygomis.“

Pasak jo, miestų ūkininkavimas bus vienas ir svarbiausių, proveržį lemsiančių, veiksnių. „Dabartinės COVID-19 pandemija parodė, kad tarptautinės maisto tiekimo grandinės gali neveikti. Dėl to maisto tiekimo grandinių trumpinimas yra labai svarbus, – pasakoja A. Alešiūnas. – Regioninis ūkininkavimas ir regioninė maisto gamyba, neabejoju, įgaus visiškai kitokį požiūrį, nei kad buvo iki šiol.“

Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Maisto inovacijų centro veiklų koordinatorė Vaida Morkūnaitė įsitikinusi, kad naujų produktų gamybą ir technologijų jiems pagaminti paiešką lems vis didėjantis ekologinis mąstymas, noras sveikai maitintis bei gauti pilnavertį maistą. Pasak jos, vis labiau vartotojui rūpi, kur išaugintas ar kur pagamintas yra tam tikras jo įsigyjamas produktas. „Įvairūs ekologiniai judėjimai turi nemenką pagreitį, žmonės sąmoningėja“, – sako V. Morkūnaitė.

Platesnė diskusija apie naujas technologijas maisto pramonėje – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius