Mokslas ir IT

2020.05.23 21:26

Ar visi turėtume vartoti vitaminą D?

LRT.lt2020.05.23 21:26

Teigiama, kad vitaminas D padeda mažinti nuovargį, apsaugo nuo depresijos ar net vėžio. Tačiau yra ekspertų, tvirtinančių, kad tais atvejais, kai vitaminų kiekis organizme yra pakankamas, maisto papildai nepadeda. „BBC Future“ pabandė išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

Kadangi daugelis iš mūsų dėl karantino šiuo metu esame įkalinti namuose, specialistai sunerimo dėl saulės, o kartu ir vitamino D, trūkumo. Vienas iš paprasčiausių būdų ištaisyti susidariusią situaciją, būtų vartoti maisto papildus.

Tuo labiau, kad papildai reklamuojami vos ne kaip stebuklas. Vitaminų D2 ir D3 papildų galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Teigiama, kad jie padeda stiprinti imunitetą, atsikratyti nuovargio ir raumenų silpnumo, kaulų skausmo ir depresijos. Taip pat tvirtinama, kad šis vitaminas padeda apsisaugoti nuo vėžio, lėtina senėjimo procesus.

Tačiau diskusijos apie tai, ar visiems suaugusiems žmonėms reikėtų vartoti vitaminą D, netyla.

Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tais atvejais, kai šio vitamino kiekis organizme yra pakankamas, jokių papildų vartoti nereikia. Kitaip tariant, jie aiškina, kad sveikiems žmonėms vitaminas D ligų išvengti nepadeda.

Pagrindai

Nepaisant pavadinimo, vitaminas D visai nėra vitaminas. Tai yra kalcio įsisavinimą organizme skatinantis hormonas. Blogiausia tai, kad neskaitant kelių maisto produktų, pavyzdžiui, riebios žuvies, vitamino D mūsų įprastame racione praktiškai nėra. Tačiau veikiama ultravioletinių B tipo saulės spindulių, oda pati iš įprasto cholesterolio gali pasigaminti vitamino D.

Yra du pagrindiniai vitamino D tipai. Vitamino D3 galima rasti gyvūninės kilmės maiste, įskaitant ir žuvį. Tai yra tas vitaminas, kurio oda pasigamina, veikiant saulei. Vitamino D2 yra augaliniame maiste, taip pat ir grybuose. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 yra veiksmingesnis, be to, šio tipo vitaminas D yra paprastai naudojamas maisto papilduose.

Žinome, kad esant nepakankamam vitamino D kiekiui, organizme sumažėja kalcio, ima retėti kaulai, vaikai gali susirgti rachitu.

Taip pat žinome, kad vitamino D trūkumas pasireiškia nuovargiu ir raumenų silpnumu. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad dažnai nuovargį jutusiems žmonėms trūko vitamino D ir kad penkias savaites jo pavartojus, simptomai nebebuvo tokie ryškūs. Nedidelis Niukaslo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vitamino D trūkumas gali sukelti nuovargį, nes sumažėja ląstelių jėgainėmis vadinamų mitochondrijų aktyvumas. Panašūs rezultatai gauti ir ištyrus vėžiu sergančius pacientus. Vitaminas D taip pat gali padėti sureguliuoti imuninę sistemą, nes jis išvalo bakterijas.

Vitaminas D ir ligos

Tyrimų duomenys apie vitamino D sąsajas su kitomis ligomis ar senėjimo procesais labai skirtingi.

Dažniausiai teigiama, kad maisto papildai su vitaminu D stiprina imuninę sistemą. Vitamino D poveikio tyrimų grupei vadovaujantis Karalienės Marijos universiteto Londono medicinos ir odontologijos mokyklos kvėpavimo takų infekcijų ir imuniteto profesorius Adrianas Martineau nustatė, kad vitaminas D turi poveikį, gydant kvėpavimo takų infekcijas.

Išanalizavusi neapdorotus 25 klinikinių bandymų, kuriuose dalyvavo 11 tūkst. pacientų iš 14 šalių, duomenis, jo komanda nustatė, kad kasdienis vitamino D papildų vartojimas šiek tiek sumažina kvėpavimo takų infekcijų, astmos priepuolių ar bronchito riziką. Nors netrukus šis straipsnis susilaukė nuožmios kritikos, A. Martineau atkreipia dėmesį į tai, kad net ir menkiausias rizikos sumažinimas yra labai svarbus, lyginant su kitomis sveikatos priežiūros priemonėmis: norint užkirsti kelią vienam kvėpavimo takų infekcijos atvejui, 33 žmonės turėtų vartoti vitamino D papildus, tuo tarp norint užkirsti kelią vienam gripo atvejui, reikėtų paskiepyti 40 žmonių.

Arba paimkime senėjimą. Vieno mokslinio straipsnio autoriai, analizavę vitamino D sąsajas su ilgaamžiškumu, nustatė, kad vitaminas D3 turi teigiamą poveikį baltymų homeostazei – procesui, kurio metu baltymai yra reguliuojami ląstelėse, palaikant jų sveiką būklę. „Mūsų pastebėjimas, kad vitaminas D3 gerina baltymų homeostazę ir lėtina senėjimą, rodo, kaip svarbu palaikyti reikiamą vitamino D lygį organizme,“ – rašoma tyrimo išvadose.

Tačiau kiti tyrimai nebuvo tokie įtikinami. Vienos metaanalizės išvadose rašoma, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti vitamino D poveikį mirštamumui. Kol kas iki galo nenustatytos ir vitamino D sąsajos su širdies ir kraujagyslių ligomis – šios sąsajos gali reikšti, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, organizme ima trūkti vitamino D, o ne atvirkščiai.

Tokių prieštarų stebime beveik visuose vitamino D sąsajas su įvairiomis ligomis analizuojančiuose tyrimuose.

Oklando universiteto medicinos profesorius Ianas Reidas įsitikinęs, kad dėl ligų organizme sumažėja vitamino D kiekis, nes kai blogai jaučiamės, daugiau laiko praleidžiame namuose, mažiau būname saulėje, o ne atvirkščiai. „Paimkite bet kokią bet kuria liga sergančių pacientų grupę – vitamino D kiekis jų organizme bus žemesnis nei sveikų žmonių, – sako jis. – Tai leido iškelti hipotezes, kad vitamino D trūkumas sukelia tam tikras ligas, tačiau to įrodyti kol kas negalime.“

Saulės serumas

Net jei tyrimai nėra iki galo įtikinami, galbūt tai neturi jokios įtakos vitamino D svarbai. Galbūt taip yra dėl to, kad tyrėjai daugiau dėmesio skyrė maisto papildams, o ne saulei.

Yra mokslininkų teigiančių, kad su maisto papildais gaunamas vitaminas D nėra toks paveikus kaip tas, kurio gauname, būdami saulėje, nes naudingas jau pats vitamino D gaminimosi organizme procesas. Šiuo metu atliekami kur kas išsamesni įvairiais būdais gaunamo vitamino D tyrimai.

Bet kokiu atveju, praktiškai visi ekspertai sutaria, kad tiems, kam iš tiesų trūksta vitamino D, maisto papildai yra naudingi. A. Martineau teigimu, žmonės, kuriems labai trūksta vitamino D, pajunta akivaizdžią maisto papildų naudą, stengdamiesi apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų, tačiau tie, kurių organizme vitamino D trūkumas nėra toks ryškus, maisto papildų poveikio taip aiškiai nejunta.

Blogiausia tai, kad gali būti sunku prognozuoti, kuriems žmonėms vitamino D trūkumo rizika yra didžiausia. Varviko universiteto medicinos istorikė Roberta Bivins atkreipia dėmesį į tai, kad vitamino D kiekis, kurį žmogus sukaupia organizme ir kuris jam yra reikalingas žiemos metu, priklauso ne vien nuo odos atspalvio ir laiko, kurį tas žmogus praleido saulėje.

„Sunku pasakyti, kiek žmogui reikia saulės vasarą, nes tai labai individualu ir priklauso nuo odos pigmentacijos, riebalinio sluoksnio ir kaulėjimo proceso greičio organizme, – sako ji. – Tai labai sudėtinga.“

Todėl geriausias būdas nustatyti, ar jums netrūksta vitamino D, yra ne pasikliauti simptomais, o apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimą.