Šiuo metu apie koronavirusą žinoma tai, kad jis atsirado Kinijoje, tikėtina, kad ne vėliau nei lapkričio viduryje ir išplito daugiau nei 185-iose pasaulio šalyse. Sergančiųjų skaičius jau perkopė 5 milijonus, o mirusiųjų nuo šios infekcijos jau yra daugiau nei 330 tūkstančių. Laimei, didėja ir pasveikusių žmonių gretos – tokių jau yra daugiau nei 2 milijonai.
Mokslininkams taip pat pavyko išsiaiškinti, kad COVID-19 infekcija sunkiai sergantiems pacientams gali sukelti insultus, kraujagyslėse susidaro pavojingi kraujo krešuliai, kyla citokinų audros, dėl kurių imuninė sistema puola ne tik virusą, bet ir patį organizmą, nekalbant apie tai, kad pacientams tenka kovoti su sunkiu plaučių uždegimu ir kitais kvėpavimo takų sutrikimais.
Bet kokia informacija, kurią mokslininkams pavyksta sužinoti apie koronavirusą, gali išgelbėti gyvybes, tačiau po pusės metų gyvenimo su SARS-CoV-2 klausimų vis dar daug. Į kuriuos iš jų atsakyti iki galo dar nepavyko?
Kiek žmonių serga COVID-19?
Kasdien mus pasiekia vis nauja statistika apie užsikrėtusius ir pasveikusius asmenis, tačiau mokslininkai įtaria, kad tikrieji susirgusių asmenų skaičiai yra daug didesni.
Šalia kiekvieno žmogaus, kuriam atliktas testas parodė teigiamą rezultatą, gali būti dar 10 neužfiksuotų atvejų. Taip yra todėl, kad ligos plitimas yra daug greitesnis nei testavimo tempas, be to, kai kuriose šalyse nepavyko laiku atlikti plataus mąsto tyrimų. Neištyrus visos populiacijos, neįmanoma nustatyti, kiek žmonių iš tikrųjų yra užsikrėtę koronavirusu.
Tikslus užsikrėtusiųjų skaičius padėtų mokslininkams geriau suprasti, kaip plinta koronavirusas, taip pat būtų aiškesnė COVID-19 mirštamumo statistika, besimptomių viruso nešiotojų paplitimas. Būtų aiškiau, ar socialinio atstumo laikymasis ir kitos karantino priemonės yra efektyvios valdant pandemiją.
Kodėl koronavirusas taip sparčiai plinta?
R0 rodiklis nusako, kiek žmonių virusu gali užsikrėsti nuo vieno sergančiojo. Kuo didesnis šis rodiklis, tuo virusas užkrečiamesnis. Pastebėta, kad naujojo koronaviruso R0 rodiklis labai priklauso nuo vietovės. Pastebėta, kad kai kuriose vietovėse šis rodiklis siekia 5,7, o kruziniame laive „Diamond Princess“ jis siekė net 11. Skaičiuojama, kad vidutinis R0 pasaulio rodiklis yra 3,28, tačiau kiekvienoje šalyje jis rodiklis yra skirtingas.
Iki šiol nėra tiksliai aišku, kodėl koronavirusas plinta taip efektyviai, bet mokslininkai turi keletą minčių. Viena, kad viruso paviršiaus baltymai, per kuriuos jis patenka į naujojo šeimininko ląsteles, prie jų prisitvirtina itin stipriai.
Taip pat panašu, kad naujasis koronavirusas užkrečia ir viršutinius, ir apatinius kvėpavimo takus, kitaip nei SARS virusas. O kosulys – vienas pagrindinių COVID-19 simptomų – padeda virusui plisti per mažyčius sekreto lašelius, ypač uždarose patalpose. Mokslininkai taip pat mano, kad virusas užkrečia ir žarnyną, dėl to gali būti platinamas ir per išmatas.
Dar vienas svarbus veiksnys viruso plitimui yra tai, kad 25-50 proc. užsikrėtusių jaučia tik lengvus ligos simptomus arba jų nejaučia visai.
Kodėl žmonės miršta nuo koronaviruso?
Išskirta grupė žmonių, kuriems rizika sunkiai sirgti koronaviruso infekcija, yra pati didžiausia. Manoma, kad tokią riziką turi vyresnio amžiaus žmonės, turintys lėtinių ligų bei silpnesnę imuninę sistemą. Neseniai mokslininkai taip pat pranešė, kad į rizikos grupę galima įtraukti ir žmones, turinčius daug antsvorio.
Pastebėta, kad ne tik rizikos grupėje esantiems žmonėms koronavirusas yra pavojingas. Sunkiai suserga ir jauni, iš pažiūros visiškai sveiki žmonės, neturintys nei žalingų įpročių, nei lėtinių ligų.
Virusas sukelia uždegimus visame kūne, dažniausiai pirmiausia paveikdamas plaučius. Sutrikus plaučių funkcijai, sutrinka ir deguonies tiekimas visiems kūno organams. Jeigu organai negauna pakankamai deguonies, sutrinka jų veikla, o galiausiai jie visai nustoja funkcionuoti.
Pastebėti ir keistesni reiškiniai, susiję su COVID-19. Pavyzdžiui mokslininkai mano, kad infekcija gali sukelti kraujo krešulius, o dėl jų ir insultus. Iki šiol nėra paaiškinimo, kodėl taip yra, įtariama, kad virusas gali pulti tiesiogiai kraujo ląsteles ir kraujagysles. Pastebimi ir neurologiniai simptomai, tačiau kol kas nėra aišku, kodėl jie atsiranda ir kiek laiko išlieka. Kai kuriems žmonėms neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigulys, išlieka net ir pasveikus nuo koronaviruso.
Taip pat manoma, kad mirtį gali sukelti ir nevaldomas organizmo imuninės sistemos atsakas, kai jos kariai citokinai pradeda pulti sveikus audinius ir naikinti patį šeimininką.
Kokia yra mirštamumo statistika?
Galima pastebėti, kad mirštamumo statistika kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Tam turi įtakos nemažai veiksnių.
Pirmiausia, amžius. Vyresnio amžiaus žmonėms tikimybė mirti nuo koronaviruso yra daug didesnė dėl plaučių nepakankamumo, insultų, infarktų ir kitų problemų, kurias koronavirusas dar labiau išjudina. Kai kuriose šalyse, tarp jų ir Italijoje, didelė dalis žmonių yra vyresnio amžiaus. Manoma, kad virusas ne toks pavojingas jaunesniems asmenims, tačiau visų amžiaus grupių žmonės, taip pat ir vaikai, suserga sunkiomis infekcijos formomis, o kartais netgi pralaimi mūšį dėl gyvybės.
Taip pat įtakos turi ir tai, kokių veiksmų ėmėsi šalies valdžia. Ten, kur nebuvo laiku atsakyta į ligos protrūkį, o sveikatos priežiūros institucijos nebuvo pasiruošusios priimti didelį pacientų kiekį bei suteikti jiems tinkamą pagalbą, mirčių statistika atrodo prasčiau nei šalyse, kuriose atitinkamų priemonių buvo imtąsi laiku.
Dėl didelių skirtumų tarp šalių, mirštamumo procento, kuris apibendrintų viso pasaulio situaciją, išvesti neįmanoma.
Ar galima koronavirusu užsikrėsti dar kartą?
Organizmas suformuoja trumpalaikį imunitetą nuo koronaviruso, nes susikuria antikūnai, kovojantys su infekcija. Mokslininkai taip pat mano, kad kūnas atpažintų virusą ir su juo kovotų, jeigu juo užsikrėstų vėliau ateityje.
Pasitaikė keletas atvejų, kai žmonėms buvo nustatytas koronavirusas antrą kartą po to, kai jie pasveiko. Tačiau manoma, kad tai galėjo būti neteisinga testo rezultatų interpretacija arba klaidingai teigiami rezultatai, kadangi kai kurie testai gali aptikti viruso likučius kūne.
Tačiau šiuo metu nėra žinoma, kokia yra ateities perspektyva – ar susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
Kokios pasekmės laukia tų, kurie perserga COVID-19?
Nepaisant didelio mirčių nuo koronaviruso skaičiaus, auga ir pasveikusiųjų gretos. Sėkmingai įveikusių ligą pasaulyje yra jau beveik 2 milijonai. Vis dėlto, kol kas nėra žinoma, kokius randus organizme po savęs palieka COVID-19.
Manoma, kad žmonės, persirgę lengvesne ligos forma, neturėtų pajusti didesnių pasekmių sveikatai. Pacientai, susidūrę su rimtomis viruso komplikacijomis, tokiomis kaip kraujo krešuliai, organų pažeidimai, ilgalaikėje perspektyvoje gali susidurti su rimtomis problemomis, kurios sukeltų skausmą, kai kurių organų funkcijų praradimą, neurologines ligas.
Tačiau šiuo metu mokslininkai negali pasakyti, kokia bus ta žala, nes žmonės dar tik sveiksta nuo infekcijos ir praėjęs pernelyg trumpas laiko tarpas, kad būtų galima įvertinti, kokias pasekmes jis sukels organizmui.
Kada turėsime vakciną nuo koronaviruso?
Jau keletą mėnesių mokslininkai atkakliai pluša mėgindami sukurti vakciną nuo koronaviruso. Vis pasirodo viena kita teigiama žinutė apie sėkmingus bandymus su gyvūnais, kai kuriose laboratorijose jau anksčiau buvo pradėti bandymai su žmonėmis. Šiuo metu vystoma daugiau nei 100 vakcinų.
Nors pastangos džiugina, visi bandymai kol kas tėra eksperimentinėje fazėje. Gali praeiti mažiausiai metai, kol vakcina bus ne tik sukurta, bet ir patvirtinta kaip efektyvi ir saugi naudojimui.
Nerimą kelia tai, kad nėra garantijos, jog vakcina tikrai bus sukurta ir bus veiksminga. Tenka prisiminti tai, kad nuo kitų koronavirusų, tokių kaip SARS ir MERS, nekalbant apie peršalimą sukeliančius virusus, iki šiol nėra vakcinos, nors jau praėjo daug metų. Kita vertus, tuometinių epidemijų metu, viso pasaulio pastangos nebuvo taip mobilizuotos, kaip dabartinėje situacijoje.
Ar koronavirusas yra sezoninis?
Dauguma ekspertų įsitikinę, kad atėjus vasarai koronavirusas paprasčiausiai išnyks. Bet manoma, kad šiltesnės ir drėgnesnės oro sąlygos galėtų sutrukdyti viruso plitimą. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad aukšta temperatūra ir didelis drėgnumas gali sumažinti COVID-19 plitimą, tačiau duomenų apie tai dar trūksta.
Šiuo metu belieka laukti, kol pasikeis sezonai, kad būtų galima nustatyti, ar koronavirusas plinta sezoniškai. Tačiau turint omenyje, kad virusas sklinda ir tose šalyse, kur dabar vyrauja aukšta oro temperatūra, daug vilčių į tai dėti dar neverta.
Kaip koronavirusas pateko pas žmones?
Kaip jau daug kartų teko girdėti, manoma, kad koronaviruso infekcija kilo Uhano, Kinijos provincijos, turgavietėje. Tačiau nauji tyrimai sufleruoja, kad turgus galėjo būti tik vieta, kur virusas paplito plačiau.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad koronavirusas atsirado šikšnosparniuose. Laboratorijų tyrimai rodo, kad 80 proc. jo genomo yra toks pats kaip ir SARS viruso, sukėlusio epidemiją 2002-2003 metais. 96 proc. naujojo SARS-CoV-2 viruso genomo sutampa su kitais koronavirusais, randamais šikšnosparniuose.
Vis dėlto, ko mokslininkai iki šiol nežino, kaip koronavirusas iš šikšnosparnių peršoko į žmones. Spėjama, kad civetos, kiaulės, gyvatės ir galbūt skujuočiai galėjo būti naujojo koronaviruso tarpiniai šeimininkai.
Ankstesnis Kinijos mokslininkų tyrimas parodė, kad skujuočių koronavirusas 99 proc. genetiškai sutampa su žmonių, be to, šiems gyvūnams jis taip pat yra mirtingas. Tačiau dabar mokslininkai labiau linkę atmesti skujuotį kaip tarpinį koronaviruso šeimininką, nes pagal naujausius tyrimus, šikšnosparnių koronavirusas labiau sutampa su žmonių koronavirusu. Neatmetama galimybė, kad virusas iš šikšnosparnių peršoko tiesiai į žmones.
Tekstas parengtas pagal užsienio spaudą.
