Mokslas ir IT

2020.05.20 05:30

Smegenų auglio operacija pacientui grojant altu buvo atlikta ir Lietuvoje: gydytojai pasakoja, kaip viskas vyko

Lukas Keraitis, LRT.lt 2020.05.20 05:30

Pacientas, kuriam operuojamos smegenys, groja altu. Nors gali skambėti keistai, tokia moderni galvos smegenų auglio pašalinimo operacija praėjusių metų pabaigoje atlikta ir Lietuvos sostinėje.

Apie panašią operaciją, atliktą šių metų vasarį Jungtinėje Karalystėje, rašė visa pasaulio žiniasklaida. Tuomet pacientė smegenų auglio šalinimo operacijos metu grojo Mahlerio ir Gershwino kūrinius, taip norėta išsaugoti jos gebėjimą ir toliau groti. Panaši operacija dar praėjusių metų gale buvo atlikta ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriaus specialistams tai buvo penktoji operacija, kai pacientas pažadinamas iš nejautros operacijos metu (angl. awake craniotomy), ir pirmoji – kai operacijos metu pacientas groja muzikos instrumentu. Gydytojai LRT.lt sutiko papasakoti, kaip viskas vyko.

Tai vyksta ir Lietuvoje: unikali smegenų operacija Vilniuje, kurios metu pacientas grojo altu

Išsaugoti muziko talentą

Pirmoji auglio pašalinimo operacija šiam pacientui buvo atlikta dar prieš keturiolika metų, tačiau navikas atsinaujino.

„Siekėme ne tik vėl sėkmingai jį išoperuoti, bet ir išsaugoti kalbos ir smulkiosios rankų motorikos gebėjimus, kurie būtini pacientui – profesionaliam violončelininkui. Tačiau navikas neturi aiškių ribų, jį lengva supainioti su sveikomis smegenimis. Operacija prabudinant leidžia aiškiau identifikuoti skirtingas smegenų zonas ir preciziškiau išoperuoti auglį, nerizikuojant sužaloti svarbų smegenų laidelį“, – pasakojo operacijai vadovavęs gydytojas neurochirurgas Robertas Kvaščevičius, kartu su komanda šių operacijų meno mokęsis Milane.

Operacija pabudinant dažniausiai atliekama, kai dėl auglio kyla pavojus vienai sudėtingiausių – žmogaus kalbos funkcijai, kurios neįmanoma stebėti bendrosios nejautros metu.

„Iš anatomijos žinome, kur yra įvairių žmogiškų funkcijų centrai smegenyse, operacijos metu specialiais instrumentais tuos centrus patiksliname. Tačiau kalbos suvokimo ir muzikavimo centrai gali būti matomi tik nemiegančio žmogaus. Be to, daugelio mūsų kalbos centras yra kairiajame smegenų pusrutulyje. O, pavyzdžiui, daugiakalbių pacientų tas centras gali būti didesnis arba ne visai toje vietoje, kurioje tikėtumeisi. Muzikos suvokimo centras beveik sutampa su kalbos centru, skirtumas labai mažas. Kad būtume tikri, pacientas turi būti atsibudęs“, – pasakojo neurochirurgas.

Operacijos metu pacientas yra užmigdomas ir išlieka nesąmoningas, kol chirurgas pjauna odą ir nuima smegenis apsaugantį kaukolės kaulą. Tik atvėrus kaukolę, kai chirurgas turi tiesioginį priėjimą prie smegenų, pacientas yra pažadinamas.

Operacijoje dalyvavusi anesteziologė Gabija Tomkutė neslepia, kad tai daryti pavojinga. „Tokių operacijų metu aplinkybės yra neįprastos, tvyro įtampa, koordinuojame didesnės nei įprastai komandos sklandų darbą. Daugiau galimybių įvykti komplikacijoms, o jų sprendimai vėlgi sudėtingesni nei įprastai, reikalaujantys meistriško techninio pasiruošimo bei itin greitos reakcijos“, – pasakojo ji.

Per smegenis leidžiama elektra

Pažadintas pacientas kalbinio testo metu turi įvardyti paveikslėliuose matomus objektus, atlikti kitas užduotis, kurių eiga aptariama dar prieš operaciją. Tikslūs tokių testų metodai laikomi paslaptyje, kitaip jie prarastų efektyvumą.

„Pirmiausia užduodami orientaciniai klausimai, skirti įsitikinti, kad pacientas yra visiškai pabudęs. Taip pat šie klausimai padeda pacientui apsiprasti, atsipalaiduoti. Emociškai svarbu, kad pabudęs operacijos metu pacientas matytų jam jau pažįstamus specialistus. Tai padeda jam efektyviau atsipalaiduoti operacijos metu“, – pasakoja klinikinė psichologė Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė.

Kol pacientas su psichologu atlieka užduotis, kiti specialistai atlieka smegenų stimuliaciją. Neurochirurgas specialiu instrumentu – rašiklio dydžio dipoliniu stimuliatoriumi tikrina galvos smegenų žievę, kartu su neurofiziologais per skirtingas jos sritis leisdamas silpną elektros srovę ir keisdamas neuronų membranų įtampą. Jei stimuliacijos metu paciento kalbos funkcija sutrikdoma, įsitikinama, kad ta zona yra atsakinga už kalbą.

„Jeigu pacientas užduotį vykdo toliau, mes žinome, kad ta sritis už kalbą neatsakinga ir chirurgas ten gali drąsiai operuoti. Tokiu būdu galime patikrinti ribas, kur ir kiek naviko galima šalinti“, – pažadinimo svarbą akcentuoja operacijoje dalyvavę gydytojai neurologai-neurofiziologai Asta Varnaitė ir Arūnas Vaitkevičius.

Špyga – sudėtingas gestas

Vienoje iš operacijos metu darytų nuotraukų atrodo, tarsi pacientas fotografui rodytų špygą. „Iš tiesų tokioje pirštų kombinacijoje dalyvauja labai daug motorikos ir tai yra sudėtingas manevras. Jei pacientas gali jį parodyti, reiškia, viskas veikia labai gerai“, – sako anesteziologė G. Tomkutė.

Bet kokio nesklandumo atveju pacientas gali būti vėl užmigdytas. Įprastai pažadintas pacientas išbūna iki pusvalandžio, taip nutiko ir šios operacijos atveju.

„Profesorius, pas kurį mokėmės Milane, pasakojo, kuo skiriasi italai nuo vokiečių. Italus prabudinus išlaikyti galima dvidešimt minučių, jie paskui užduočių nebevykdys, o kai kurie išvis nesutinka su tokio pobūdžio procedūra. O vokiečio gali ir keturias valandas klausinėti“, – su šypsena pasakoja anesteziologė G. Tomkutė ir priduria, kad pabudimas nėra varžybos – po jo laukia dar visa naviko pašalinimo operacija. „Pažadinę pacientą, visiškai koncentruojamės į savo užduotis ir bendradarbiavimą su kolegomis – turime girdėti psichologę, kokią užduotį ji skiria pacientui, kada ją keičia, matyti neurochirurgo veiksmus, kad būtų laiku paleista ir sustabdyta stimuliacija ir girdėti, kaip sekasi pacientui. Tai reikalauja ypatingos koncentracijos ir visų operacijoje dalyvaujančių kolegų ryšio“, – apie iškylančius iššūkius pasakojo ji.

Grojo „Du gaidelius“

Besiruošdamas operacijai profesionalus muzikas per pusantro mėnesio išmoko groti artimu violončelei instrumentu – altu, kadangi violončelė operacinės stalui būtų buvusi kiek per didelė, groti ja atsigulus po apklotais nepatogu. Ant operacinės stalo griežti pasirepetuojama iš anksto – tai leidžia dar sumažinti netikėtumų galimybę ir apsiprasti su būsima operacijos „scena“.

Operuojantis personalas galėjo išgirsti bandymus atlikti kūrinius „Du gaideliai“ ir „Tyli naktis“, nors komandos dėmesys tuo metu buvo sukoncentruotas į atliekamas užduotis. Nors tetruko kelias minutes, griežimas altu leido neurochirurgui dar patikslinti už muziką atsakingas galvos smegenų sritis, jas pasižymėti ir aplenkti šalinant naviką.

Visa operacija užtruko penkias valandas, jos metu pavyko pašalinti daugiau nei 95 proc. naviko.

Pacientas jaučiasi gerai

Pabudinimą pacientas sakosi atsimenantis kaip pro rūką, skausmo nejuto jokio. Po kelių mėnesių pacientas jau galėjo vairuoti, spėjo sugroti ir keliuose koncertuose. Trukdo tik greičiau atsirandantis nuovargis ir šioks toks sunkumas kalbant, ypač susijaudinus, nors tikimasi, kad kalbėjimo funkcija palengva visiškai sugrįš.

„Patikėkite manimi, jaudulio tikrai buvo“, – prisiminė pacientas, jam bendrauti jaudulio akimirkomis padeda žmona. „Po pirmosios operacijos prieš keliolika metų buvo baisu – žmogus žiūri tau į veidą ir nesupranta, ką sakai, bet tuomet atsikūrimas vyko kiek greičiau. Po šios operacijos grodamas tik kartais turi užmesti akį į natas tose vietose, kurias anksčiau žinojo atmintinai. Kaip žmona galiu pasakyti, kad po operacijos nereikėtų nuo artimųjų slėpti, ką gali ir ko negali atlikti, taip artimiesiems būtų tik lengviau“, – pasakojo ji.

Operacijų, per kurias pažadinama, tik daugės

Operacijoms, per kurias pabudinamas pacientas, daroma itin griežta atranka. Kiekvienas operacijos komandos narys turi patvirtinti, kad pacientas atitinka reikiamus kriterijus. Svarbu ir emocinė būklė, pasiryžimas. „Jei pacientas dvejoja, bijo, tokios operacijos nesiūlysime. Įsivaizduokite – po jūsų smegenis krapštosi neurochirurgas, o jūs, pažadintas iš narkozės, pusvalandį atlikinėjate įvairias komandas. Veikia nuskausminamieji, bet gali jaustis tam tikras diskomfortas. Tad reikia nusiteikimo, bendradarbiavimo. Kartais operacijos negalima atlikti ir dėl vėlyvos naviko stadijos, paciento amžiaus, kitų ligų. Tuomet operuojame standartiniu būdu, nepažadindami paciento“, – teigia neurochirurgas Robertas Kvaščevičius.

Pasak jo, tikėtina, kad tokios operacijos ateityje taps aukščiausio lygio standartu ir jų tik daugės, kadangi jos leidžia operuoti daug tiksliau. Šioje srityje šiuo metu atliekami įvairūs tyrimai, kuriami vis tikslesni būdai sveikas smegenis atskirti nuo navikų, o neatsakytų klausimų dar daug. „Galbūt ateis laikas, kai visi bus operuojami prabudinant“, – svarsto neurochirurgas R. Kvaščevičius.