Mokslas ir IT

2020.05.18 20:23

Senovinis meteoritas yra pirmasis įrodymas, kad Marsas – vulkaniškai aktyvus

LRT.lt2020.05.18 20:23

Daugelį metų manėme, kad Marsas yra miręs. Dulkėta, sausa ir tuščia planeta, kur vienintelis judėjimas yra vėjo nešamos dulkės. Tačiau pastaruoju metus pasirodo vis daugiau įrodymų, kad Marsas yra vulkaniškai ir geologiškai aktyvus, rašo „Science Alert“.

Vulkaniškai aktyvaus Marso idėja šiomis dienomis tapo kur kas realesnė. Mokslininkų teigimu, giliai Marso „viduriuose“ susiformavęs meteoritas pateikė pirmuosius nenuneigiamus cheminius magmos konvekcijos Marso mantijoje įrodymus.

Olivino kristalai 2011 m. į Žemę nukritusiame Tissinto meteorite galėjo susiformuoti tik besikeičiančioje temperatūroje, tik jam sukantis magmos konvekcijos srovėse, o tai rodo, kad maždaug prieš 574-582 mln. metų, kai šis meteoritas formavosi, planeta buvo vulkaniškai aktyvi, su petrūkiais galėjo tokia išlikti ir iki šių dienų.

„Anksčiau neturėjome jokių vulkaninės konvekcijos Marse įrodymų, tačiau į klausimą, ar Marsas vis dar yra vulkaniškai aktyvi planeta, buvo bandoma atsakyti, pasitelkiant įvairius tyrimo metodus, – „Science Alert“ aiškino Glazgo universiteto planetų geologas Nicola Mari. – Visgi tai yra pirmasis tyrimas, kurio metu pavyko įrodyti aktyvumą Marso giluminiuose sluoksniuose grynai iš cheminės perspektyvos, naudojant tikrus mėginius iš Marso.“

Olivinas – magnio ir geležies silikatas – nėra retas. Jis kristalizuojasi vėstant magmai ir Žemės mantijoje sutinkamas dažnai; tiesą pasakius, olivino grupės mineralai vyrauja Žemės mantijoje, dažnai sudarydami uolienų masę. Žemės paviršiuje jis randamas vulkaninės kilmės uolienose.

Olivino gana dažnai pasitaiko ir meteorituose, jis nėra retas ir Marso paviršiuje. Tiesą sakant, tai, kad Marso paviršiuje yra olivino, buvo laikoma įrodymu, jog Raudonojoje planetoje nėra vandens, nes drėgmėje šis mineralas greitai eroduoja.

Tačiau kai N. Mari suburta mokslininkų grupė ėmėsi tirti Tissinto meteorite esančius olivino kristalus, kad daugiau sužinotų apie magmos židinį, kuriame jis susiformavo, jie pastebėjo kai ką neįprasto. Kristalas pasižymėjo netaisyklingais fosforu prisotintais ryšiais.

Žinome apie šį reiškinį Žemėje, jis vadinamas tirpinio akumuliacija. Tačiau aptikti jį Marse buvo labai netikėta.

„Tai įvyksta tuomet, kai kristalai auga greičiau nei fosforas gali išsisklaidyti tirpdamas, todėl jam nelieka nieko kito kaip tik prasiskverbti į kristalo struktūrą vietoje to, kad „plauktų“ skystoje magmoje, – aiškino N. Mari. – Magmos židinyje, kur susidarė mano tirta lava, konvekcija buvo tokia galinga, kad olivinai iš židinio apačios (karštesnės aplinkos) į viršų (vėsesnę aplinką) buvo išstumti labai greitai, tiksliau kalbant, tokiomis sąlygomis olivinai vėso maždaug 15-30 °C per valandą greičiu.“

Didesnieji olivino kristalai taip pat suteikė nemažai informacijos. Nikelio ir kobalto pėdsakai patvirtino ankstesnes išvadas, kad jie yra susidarę žemiau Marso plutos, maždaug 40-80 km gylyje.

Mokslininkai nustatė, kad Vėlyvajame amazonės periode, kai formavosi olivino kristalai, Marso mantijos temperatūra galėjo siekti 1560 laipsnių Celsijaus. Tai labai primena Žemės mantijos temperatūrą, kuri Archėjaus eone, t. y. prieš 4-2,5 mlrd. metų, siekė 1 650 laipsnių Celsijaus.

Tai nereiškia, kad Marsas primena Žemę ankstyvoje formavimosi stadijoje. Tačiau tai reiškia, kad Marsas gali būti išlaikęs šiek tiek karščio po savo mantija; manoma, kad neturėdamas plokščių tektonikos, kuri Žemėje padeda išsklaidyti karštį, Marsas galbūt kur kas lėčiau vėsta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt