Mokslas ir IT

2020.05.14 21:43

Čaplinskas apie populiacinį COVID-19 testavimą: PGR tyrimas be serologinių – išmesti žmogiškieji ir finansiniai resursai

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.05.14 21:43

Nuo ketvirtadienio palengvintos 2 karantino sąlygos: neprivaloma, bet rekomenduojama dėvėti kaukes, išskyrus turgavietes ir kitas viešas prekybos vietas, renginius, ekskursijas, viešojo transporto įlaipinimo vietas, viešas uždaras erdves. Bet kaukes galima nusiimti valgant viešojo maitinimo įstaigose ir sportuojant. Taip pat jau leidžiama būriuotis grupėms iki 5 žmonių.

Švelninant karantino sąlygas, kyla ligos protrūkio grėsmė, o tai savo ruožtu kelia pavojų sveikatos apsaugos sistemai, jos įstaigoms, todėl jau maždaug prieš mėnesį SAM paskelbė, kad Lietuvoje vyks populiacijos tyrimas, kuris gali nustatyti antikūnus žmogaus organizme, o tai reiškia imunitetą ligai.

Dienos tema. Čaplinskas apie populiacinį COVID-19 testavimą: rezultatas bus nulinis

LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su Užkrečiamųjų ligų centro vadovu prof. Sauliumi Čaplinsku, Sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi studijoms prof. Kęstučiu Petrikoniu ir „Antėjos laboratorijos“ generaliniu direktoriumi Vidu Gedučiu.

– Apie populiacijos tyrimą buvo paskelbta, bet daugiau nelabai kas girdėti. Kur tas tyrimas – jis vyks?

K. Petrikonis: Prieš mėnesį, gal ir prieš kokias 6 savaites, parengėme protokolą, kuris galėtų būti skirtas populiacijos tyrimui. Atsitiktinės atrankos būdu būtų nustatytas virusologinis paplitimas – pacientų, turinčių PGR teigiamą testą. Bendradarbiaujant Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir VU Gyvybės mokslų centrui, protokolas parengtas ir pateiktas Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai svarstyti. Mano žiniomis, iki vakar jis buvo svarstomas, ir patvirtinta, kad tokio tyrimo reikia. Jeigu Vyriausybė bei SAM nepersigalvos, mes tyrimą įvykdysime.

– Kiek laiko praėjo nuo pateikimo iki svarstymo?

K. Petrikonis: Iš tikrųjų buvo tikslinami ir skaičiai, ir tam tikros biudžeto eilutės. Manau, problema ne dėl svarstymo, o ar toks tyrimas dabar aktualus.

– Dabar jis aktualus?

K. Petrikonis: Visi jaučiame, kad situacija labai dinamiška. Esant poreikiui, šitą tyrimą galima pakreipti kita linkme ir gauti tuos rezultatus, kurių dabar reikia. Protokolas yra labai lankstus. Turime kokias 3 ar 4 jo versijas skirtingiems tyrimams parengę, kad jis reprezentuotų Lietuvą, atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas. Šiandien turėjome susitikimą su šiomis organizacijomis ir esame pasirengę atsižvelgti į dabartinius poreikius.

– Jeigu esate pasirengę, turite atsakyti į klausimą, ar jis aktualus ir ar vyks?

K. Petrikonis: Esame vykdytojai, mokslininkai, kurie tą tyrimą gali įvykdyti. Sprendimus priima tie, kurie Lietuvoje šita situacija domisi, valdo ir prižiūri.

– Tai nežinote, ar tyrimas vyks?

K. Petrikonis: 90 proc., kad jis vyks. Kaip sako medicinoje, 100 proc. nėra, tai ir tie sprendimai gali pasikeisti, pasikeitus tam tikrai situacijai.

– Bet kada ir kokiu būdu vyks dar negalite pasakyti?

K. Petrikonis: Esame pasirengę jį vykdyti. Populiaciniai tyrimai pasaulyje šiuo metu yra vykdomi dvejopai: tepinėlio tyrimas ir PGR nustatymas, kitas – seroepidemiologiniai tyrimai, nustatantys imunoglobulinų G, A ar M turinčiųjų skaičių. Šitie tyrimai leidžia pasakyti, kiek pacientų turėjo kontaktą ar šiuo metu turi virusą ir yra simptominiai arba besimptomiai nešiotojai. Manau, reikia pasiryžti ir padaryti tam tikrus sprendimus, kurie labai priklauso nuo sprendimų priėmėjo. Mes, kaip universitetas, turintis labai stiprius partnerius iš Vilniaus universiteto, galime greitai padaryti.

– Jūsų siūlymas tyrimą daryti iš nosiaryklės ar iš kraujo?

K. Petrikonis: Jeigu būtų poreikis, galima daryti ir viena, ir kita. Dabar jau yra Europoje validuoti 3 gamintojų testai – vieni nuperkami lengviau, kiti sunkiau, – bet jų jautrumas ir specifiškumas pakankamas, kad turėtume tam tikrus rezultatus. Sakau, koks bus užsakymas, tokį padarysime.

– Lietuvoje pats metas ar jau pavėluota su šiuo tyrimu? Kiek dar turime laiko laukti, jeigu jis reikalingas?

S. Čaplinskas: Tokių populiacinių tyrimų atliekant PGR testą, kai tepinėlis imamas iš nosiaryklės, nustatant COVID-19, rezultatas bus, iškart galiu pasakyti, nulinis – sukėlėjai nebus rasti. PSO jau kovo 17 d. pradėjo siūlyti rengti įvairius protokolus, kaip atlikti serologinę stebėseną, tai yra signalinę stebėseną, kad būtų žinoma, kur cirkuliuoja virusas ir kas jau su juo susidūrė. Reikia suprasti vieną dalyką, kad PGR tyrimas bus teigiamas ir parodys, kad žmogus šiuo momentu yra infekuotas ir gali perduoti virusą, jeigu tyrimas bus atliekamas laikotarpiu nuo pirmų užsikrėtimo iki 30 dienų. Praėjus 30 dienų, beveik niekam nerasime teigiamų rezultatų. Kam bus lengva klinikinė eiga, praėjus 10 dienų, 90 proc. žmonių jau rodys neigiamą rezultatą. Taigi, jeigu darytume vien PGR tyrimus be serologinių, bus, atleiskit, išmesti ir žmogiškieji, ir finansiniai resursai.

– Turime jau dabar daryti, dar laukti kažko ar jau pavėlavome daryti tyrimą?

S. Čaplinskas: Niekas nedaro populiacinių PGR tyrimų. Serologinius paplitimo tyrimus turime ir darysime dar ilgą laiką. Dar daugiau noriu pasakyti, kad žodžiai „serologija“, „epidemiologija“, „imunitetas“, ir taip toliau, kalbant apie COVID-19, turbūt bus vieni populiariausių žodžių dar artimiausius keletą metų.

– Jūs nuolat kalbate, kad reikia kuo plačiau testuoti, nes tai gali parodyti ir imunitetą, ir besimptomius ligonius, ir užsikrėtimų mastą. Dabar noriu pasikalbėti su laboratorijos vadovu, nes jie jau kurį laiką tiria mėginius, o prieš kelias dienas gavo leidimą daryti molekulinius tyrimus iš nosiaryklės. Kiek užtruko, kol leido ne tik tirti, bet ir imti mėginius?

V. Gedutis: Informacija yra truputį kitokia: mėginius gavome leidimą daryti nuo balandžio vidurio, o pačius mėginius paimti teisę gavome prieš 2 dienas. Dabar jau galime komerciškai imti šituos mėginius, ką ir planuojame daryti artimiausiu metu.

– Bet kas pas jus gali ateiti ir pasidaryti tokį tyrimą už pinigus?

V. Gedutis: Ne bet kas, nes tai bus daroma vienoje vietoje su griežta registracija, taikomos griežtos infekcinės kontrolės priemonės.

– Bet jeigu užsimanau tokį tyrimą pasidaryti, galiu pas jus ateiti, sumokėti pinigus ir pasidaryti?

V. Gedutis: Užsiregistravus – taip, galite ateiti ir susimokėjusi pasidaryti.

– Tyrimų rezultatus kur nors siunčiate, kas nors juos registruoja?

V. Gedutis: Jeigu kalbame apie komercinius, tai kol kas reikalavimų kažkur siųsti ir registruoti nėra – čia privatūs santykiai tarp užsakovo ir atlikėjo.

– Šiuo metu nei jūs, nei kitos privačios gydymo įstaigos ir laboratorijos negali daryti imunologinių, tai yra kraujo, tyrimų, nors esate pasiruošę, tiesa?

V. Gedutis: Negalima.

– Kodėl SAM neleidžia jums daryti šių tyrimų?

V. Gedutis: Sveikatos apsaugos ministerija atsako, kad jie nėra patvirtinti Pasaulinės sveikatos organizacijos ir neturi prasmės būti daromi šiuo momentu.

– Esate pasiruošę tuos tyrimus daryti ir iš piršto, ir veninio kraujo?

V. Gedutis: Esame pasiruošę tirti ir kapiliarinius, ir veninius mėginius.

– Pone S. Čaplinskai, negalima tokio pasaulyje tyrimo daryti? Kodėl mūsų privačioms laboratorijoms ir klinikoms neleidžia to daryti?

S. Čaplinskas: Atsakysiu tiesiai šviesiai: nežinau, kas klaidina ministeriją, nes jeigu pasižiūrėtume į PSO rekomendacijas, niekur tokių nesąmonių nėra. Nežinau, kodėl taip yra: galbūt kažkas suinteresuotas, kad būtų daroma vien tik PGR tyrimai, galbūt kažkas suinteresuotas, kad nežinotume pačios situacijos, kiek virusas paplitęs. Noriu atkreipti dėmesį, kai ispanai pradėjo plačiai daryti šiuos tyrimus, nustatė, kad maždaug 90 proc. žmonių, susidūrusių su virusu, paprasčiausiai nenustatoma, kai jie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas. Antra, populiacinis imunitetas nesiformuoja taip greitai.

Atrodo, ten virusas buvo labai plačiai paplitęs, nes daug žmonių sirgo, bet panašu, kad tiktai 6 proc. bendrąja prasme Italijos populiacijos susidūrė su virusu: vienoje vietoje – 2 proc., kitose – 12, 16, 18 proc. Šitie tyrimai padėtų tik suvokti ir valdyti situaciją, kur virusas plinta, kur gali būti besimptomės formos. Kai dabar kalbame, kad atlaisvinome karantiną – gerai, kad tai daroma, nes karantinas buvo priemonė, kuri ne sprendžia situaciją, o atitolina problemos plitimą ir leido sveikatos priežiūros sistemai, žmonėms susivokti, kaip reikia elgtis, ką taikyti, kad apsaugotų save ir kitus nuo užsikrėtimo.

Visi tyrimai – tai kuo platesnis priemonių portfelis tam, kad galėtume sėkmingai toliau organizuoti atsaką į šią infekciją. Pradžioje dėl visų mūsų žmonių supratimo ir drausmingumo mums pavyko daug geriau negu kaimyninėms šalims suvaldyti situaciją.