Mokslas ir IT

2020.05.12 22:38

Bulgarijoje rasta ankstyviausių žinomų Homo sapiens buvimo Europoje įrodymų

BNS2020.05.12 22:38

Viename Bulgarijos urve rastas dantis ir kaulų nuolaužos yra ankstyviausi žinomi šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) buvimo Europos žemyne įrodymai, pranešė mokslininkai.

Bulgarijos šiaurėje esančioje Bačo Kiro oloje rastos liekanos buvo išanalizuotos tarptautinės mokslininkų grupės. Nustatyta, kad jos susidarė „laikotarpiu, kai Homo sapiens pirmąkart atvyko į Europą iš Artimųjų Rytų ir gyveno šalia neandertaliečių, trukusiu nuo 5 000 iki 10 000 metų“, – naujienų agentūrai AFP antradienį sakė Bulgarijos mokslų akademijos Archeologijos instituto profesorius Nikolajus Sirakovas.

„Anksčiau mokslininkai manė, kad šie įvykiai buvo prieš 38–42 tūkst. metų, – pridūrė N. Sirakovas, vienas iš kasinėjimų grupės vadovų. – Dabar įrodėme, kad jie buvo anksčiau.“

Tyrimo išvados šią savaitę buvo paskelbtos žurnaluose „Nature“ ir „Nature Ecology & Evolution“. Anot tyrėjų, Homo sapiens minėtame regione anksčiausiai apsigyveno maždaug prieš 45 tūkst. metų.

Bačo Kiro urve rastos liekanos yra „seniausias pavyzdys Europoje, liudijantis Homo sapiens buvimą aukštutinio paleolito laikotarpiu“, – sakoma Prancūzijos kolegijos, kurios du profesoriai prisidėjo prie šio tyrimo nustatant radinių amžių, pranešime.

„Atvykę į Europą maždaug prieš 45 tūkst. metų šiuolaikiniai žmonės palaipsniui pradėjo kurtis vietose, kurias iki tol buvo užėmę neandertaliečiai“, – sakoma pranešime.

Kiek laiko abiejų rūšių žmonės gyveno viena šalia kitų – tebetiriama ir tebesiginčijama. Naujausi radiniai suteikia naujų žinių šiuo klausimu.

Preliminarus radioanglinis datavimas rodo, kad Bulgarijoje rastų liekanų amžius – nuo 46 940 iki 43 650 metų.

Mėginant nustatyti radinių amžių kitokiu metodu – tiriant kaulų fragmentuose išlikusią mitochondrijų DNR – buvo padaryta išvada, kad jos priklauso žmonėms, gyvenusiems prieš 44 830–42 616 metų, nurodė Prancūzijos kolegija.

„Šie rezultatai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės išplito Eurazijos vidutinėse platumose anksčiau kaip prieš 45 tūkst. metų“, – pridūrė ši mokslo įstaiga.

„Nors ir gyveno teritorijoje, persidengiančioje su apgyventa neandertaliečių, jie (Homo sapiens) darė įtaką (neandertaliečių) elgesenai, o galiausiai juos pakeitė“, – pridūrė Prancūzijos kolegija.

Bačo Kiro urvas žinomas nuo praeito šimtmečio 4-o dešimtmečio. Jis jau dešimtmečius yra prieinamas turistams.

Šioje oloje 2015 metais buvo surengti nauji kasinėjimai, per kuriuos ir buvo aptikti minėti radiniai.

Populiariausi