LRT FAKTAI
Panevėžys, kapinės

Mokslas ir IT

2020.05.11 19:01

LRT FAKTAI. Ar pandemiją Lietuvoje lydėjo „mirštamumo šuolis“?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.05.11 19:01

Viruso aukų skaičius pasaulyje galėtų būti net 60 proc. didesnis, nei registruojama, teigiama „Financial Times“ balandžio mėnesį paskelbtoje analizėje.

Kai kuriose valstybėse statistika rodo metų pradžioje prasidėjusį mirčių šuolį, jis siejamas su tuo, kad kai kurie viruso atvejai buvo neišaiškinti arba kad žmonės, sergantys kitomis ligomis, sulaukė mažiau medikų pagalbos. Nors „Financial Times“ publikacija daug ką privertė sunerimti dėl padėties Lietuvoje, šiandien paskelbti duomenys rodo, kad mirštamumo statistika mūsų šalyje kol kas yra panaši, kaip ir ankstesniais metais.

Italijoje mirė net kelis kartus daugiau žmonių, nei įprastai

Dažnai nesutariama, ar teisingai matuojamas susirgusių ar mirusių nuo COVID-19 skaičius, o pavyzdžiui, Kinija tarptautinėje bendruomenėje sukėlė įtarimų po to, kai pakeitė statistiką.

Tačiau vienas rodiklis, leidžiantis situaciją pamatyti objektyviau, yra bendras mirčių skaičius, teigiama „Financial Times“ balandį publikuotame tyrime. Jame atskleidžiama, kad, pavyzdžiui, Belgijoje bendras mirčių skaičius yra net 60 proc. didesnis, lyginant su ankstesniais metais. Tai reikštų, kad daugybė žmonių galėjo mirti nežinodami, kad serga koronaviruso sukelta infekcija, arba dėl to, kad pandemijos metu kitos procedūros bei planinės operacijos ligoninėse buvo atidėtos.

Šis reiškinys dar vadinamas „mirštamumo šuoliu“ (angl. excess deaths) ir Italijoje sausio–balandžio mėnesiais siekia net 90 proc., o Bergamo provincijoje, kur gyvena per milijoną gyventojų, mirusiųjų šįmet buvo beveik 5 kartus daugiau nei įprastai.

Lietuvoje mirčių skaičius lieka panašus

Vis tik atlikus panašų skaičiavimą naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, aiškėja, kad pastaraisiais mėnesiais mirčių skaičius Lietuvoje nenukrypsta nuo vidurkio. Ir kovo, ir balandžio mėnesį, kai pandemija pasiekė Lietuvą, santykinis mirčių rodiklis nesiskiria nuo ankstesnių metų, „mirštamumo šuolio“ kol kas nėra.

„Kai kuriose „Financial Times“ analizėje nagrinėjamose šalyse mirčių išaugo net kelis kartus, todėl mirčių skaičius tinka situacijos rimtumui parodyti ir duomenimis vizualizuoti. Kaip žinome, Lietuvoje pandemijos mastai nėra tokie dideli, todėl ir mirčių skaičius santykinai nedidelis“, – situaciją aiškina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, sociologas Daumantas Stumbrys.

„Kitas svarbus veiksnys – mažas gyventojų skaičius. Detalesnei analizei atlikti Lietuvoje yra per mažai atvejų, todėl laikotarpį skaidant į smulkesnius laiko intervalus – mėnesius, savaites, dienas – galimas didelis nuokrypis nuo vidurkio“, – analizės ribotumą aiškina mokslininkas.

Jis paminėjo tendenciją, kad mirčių skaičius šaltuoju metų laiku Lietuvoje būna didesnis negu šiltuoju. Sociologas taip pat pasiūlė lyginti ne bendrą mirčių skaičių, o santykinį mirčių rodiklį, rodantį, kiek mirčių tenka 100 000 gyventojų, nes bendras gyventojų skaičius Lietuvoje keičiasi.

„Lietuvoje dar nuo 2007 m. stebimas beprecedentis gyvenimo trukmės ilgėjimas. Tai irgi gali turėti poveikį mirštamumo mažėjimui arba tam tikrai koronaviruso mirčių poveikio amortizacijai“, – aiškina D. Stumbrys.

„Pas mus yra pandemija, bet santykinai mažas mirštamumas“, – apibendrino sociologas.

Kaip skaičiuoti pandemijos mastą?

D. Stumbrys atkreipia dėmesį, kad šalutinių mirčių nėra arba yra labai mažai ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Austrijoje, Portugalijoje.

Sociologo teigimu, lyginti mirčių skaičių skirtingose valstybėse yra gana problemiška ir tai nebūtinai rodo, ar valstybės sėkmingai tvarkosi su pandemija, nors tai tikėtina.

„Šis skaičius rodo, kad yra šalių, kuriose aiškiai matosi šuolis, taigi, galima sakyti, kad koronaviruso efektas ten buvo stipresnis, tačiau kokios to priežastys – negalime pasakyti“, – aiškino jis.

Priežastys, anot sociologo, galėtų būti įvairios: karantino priemonės, senesnė arba jaunesnė visuomenė, atitinkamai blogiau arba geriau atsilaikanti prieš susirgimus, genetiniai veiksniai. Tačiau tai kol kas hipotezės, kurias ateityje dar turės patikrinti mokslininkai ir tik tada daryti išvadas, kaip kuri valstybė susidorojo su koronavirusu.

„Mokslinių tyrimų apie šią ligą dar nebuvo, tam reikia tiesiog laiko – vėliau matysime, kokios valstybės ėmėsi kokių priemonių“, – teigė sociologas.

Klaida

Lietuvoje mirštamumo šuolio kol kas nematyti, rodo Statistikos departamento duomenys. Be to, kaip teigia mokslininkai, bendras mirčių skaičius, nors ir parodo, kur koronaviruso poveikis buvo didesnis, neatskleidžia to, kurios valstybės sėkmingai tvarkosi su pandemija – tai bus galima nustatyti tik atlikus tyrimus jai pasibaigus.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra