Mokslas ir IT

2020.05.08 10:33

Paaiškėjo, kad mūsų saulė yra labai silpna, lyginant su kitomis žvaigždėmis

LRT.lt 2020.05.08 10:33

Mes pakankamai gerai pažįstame savo saulę. Mes netgi esame pasiuntę zondą jos tyrinėti – to nedarėme su jokia kita žvaigžde. Turint omenyje, kaip nuodugniai tiriame saulę, būtų visai neblogai ją įsivaizduoti tipiniu G spektrinės klasės pagrindinės sekos žvaigždės, arba geltonosios nykštukės pavyzdžiu, rašo „Science Alert“.

Visgi nauji moksliniai duomenys rodo, kad taip, deja, nėra. Atlikę į saulę panašių žvaigždžių tyrimus, mokslininkai nustatė, kad mūsų žvaigždė yra neįprastai nusilpusi, bent jau šiame savo gyvavimo etape.

Lyginant su panašiomis žvaigždėmis, saulės spindesys kur kas mažiau svyruoja, o ir saulės dėmių aktyvumas žemesnis už vidutinį. Reikia pripažinti, kad tyrimas pateikė gana netikėtų rezultatų, tuo labiau, kad jie gali turėti įtakos mūsų ateičiai šioje planetoje.

Žinome, kad dėl 11 metų trunkančių aktyvumo ciklų saulės spindesys šiek tiek varijuoja. Ciklas prasideda ramesniu laikotarpiu, kai saulės magnetinis laukas tvarkingai lygiuoja tarp polių. Tačiau ekvatoriui sukantis greičiau už polius, magnetinis laukas praranda formą. Dėl to padidėja saulės aktyvumas, atsiranda saulės dėmės, ima kisti jos spindesys. Galiausiai, praėjus maždaug 11 metų, magnetinis laukas vėl grįžta į lygiavimo padėtį ir vėl prasideda ramybės laikotarpis.

Supratę, kaip ši veikla kinta, įgytume puikią saulės ateities prognozavimo priemonę. O saulės praeities tyrinėjimo priemonę mes jau turime. Tai yra mūsų Žemė. Interpretuojant įvairių elementų koncentraciją medžių rievėse, ledynų šerdyse ir fosilijose, galima suprasti, kaip per laiką keitėsi saulė.

Iš šių šaltinių žinome, kad panašus saulės aktyvumas ir jo svyravimai būdingi pastaruosius 9 tūkst. metų. Tačiau kol kas sunku pasakyti, ar anksčiau ši žvaigždė elgdavosi kitaip ir ar dabartinis aktyvumo lygis yra laikinas.

„Lyginant su visu saulės gyvavimo amžiumi, 9 tūkst. metų, galima sakyti, tėra vienas mirksnis, – sako Vokietijoje įsikūrusio Maxo Plancko saulės sistemos tyrimų instituto (MPS) astrofizikas Timo Reinholdas. – Kaip ten bebūtų, mūsų žvaigždei jau beveik 4,6 milijardų metų. Visiškai suprantama, kad saulė tūkstančius metų gali būti ramybės fazėje ir dėl to mūsų susidarytas šios žvaigždės vaizdas yra šiek tiek iškreiptas.“

Šioje vietoje verta pažvelgti į kitas žvaigždes. Galime su jomis lyginti saulę, kad suprastume, ar toks elgesys yra būdingas visoms žvaigždėms. Keplerio kosminis teleskopas padėjo mums surinkti išsamius duomenis. Astronomai juo ketverius metus tyrė dangų ir skaičiavo jo matymo zonoje esančių tūkstančių žvaigždžių sukimosi greitį, fiksavo su dėmių atsiradimu ir dingimu siejamus spindesio pokyčius.

Tai yra svarbiausia, nes manoma, kad žvaigždės sukimosi greitis turi įtakos magnetinio lauko stiprumui. „Magnetinis laukas yra varomoji jėga, atsakinga už bet kokius aktyvumo pokyčius,“ – aiškina MPS astrofizikas Sami Solanki.

Iš Keplerio teleskopu surinktų duomenų mokslininkai išrinko tas žvaigždes, kurių sukimosi laikotarpis siekia 20-30 dienų (saulė apsisuka per 24,5 dienas). Jie sulygino šiuos duomenis su Gajos teleskopo pateiktais duomenimis ir išskyrė 369 žvaigždes savo spalva, mase, sudėtimi, amžiumi, temperatūra ir sukimosi greičiu panašias į saulę.

Tuomet mokslininkai palygino Keplerio teleskopu užfiksuotus šių žvaigždžių spindesio svyravimus su saulės spindesio svyravimais. Rezultatas akivaizdus. Saulės spindesio svyravimai labai neryškūs, lyginant su daugeliu kitų žvaigždžių. Vidutiniškai kitų žvaigždžių svyravimai penkis kartus viršijo saulės spindesio svyravimus.

„Labai nustebome sužinoję, kad daugelis į saulę panašių žvaigždžių yra kur kas aktyvesnės už saulę,“ – sako MPS astronomas Alexanderis Shapiro.