Mokslas ir IT

2020.05.09 13:23

Nepatikima atmintis: galite prisiminti įvykius, kurių niekada nebuvo

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.05.09 13:23

Ar jums kada nors teko įsivelti į ginčą apie kokio nors įvykio detales su kitu žmogumi? Jūs abu ten buvote, savo akimis viską matėte, tačiau vis dėlto įvykio versijos nesutampa. Tiksliau, tą patį įvykį jūs prisimenate skirtingai. Pasirodo, tai pasitaiko ne taip jau retai – žmogaus atmintis toli gražu nėra tobula, o prisiminimai laikui bėgant gali pasikeisti.

Kaip rašo „Business insider“, Salvadoras Dali kažkada pasakė „skirtumas tarp netikrų ir tikrų prisiminimų yra ir toks pats, koks yra tarp brangakmenių: visuomet netikri atrodo patys tikriausi, patys nuostabiausi“.

Tai galėtų paaiškinti ir fenomeną, kodėl mes esame linkę taip greitai patikėti netikrais įvykiais ir pasakojimais.

Prisipažino esantis kaltas, nors nieko nepadarė

Mintis, kad atsiminimai galėtų būti iškraipyti, skaičiuoja jau daugiau nei šimtą metų. Psichologas Hugo Munsterbergas, 1906-aisiais leido laiką Harvardo universiteto laboratorijoje ir buvo Amerikos psichologijos asociacijos prezidentas.

Jis parašė „Times“ žurnalui apie vieną bylą, kurioje moteris buvo rasta negyva Čikagoje. Ūkininko sūnus buvo apkaltintas žmogžudyste, nes po apklausos jis prisipažino nužudęs moterį – nepaisant to, kad turėjo alibi.

„Jis buvo pasiryžęs savo prisipažinimą kartoti vėl ir vėl. Kiekvieną kartą jis pasakojo vis daugiau detalių“, – rašė H. Munsterbergas.

Psichologas teigė, jog kiekvieną kartą jaunam vyrui pasakojant tą pačią istoriją, rasdavosi vis daugiau absurdo ir nesutapimų – atrodė, kad jo vaizduotė veikia istoriją, tačiau nebuvo galima pasakyti, kad vyras viską išsigalvoja.

H. Munsterbergas padarė išvadą, kad vyras prisipažino, nes jį apklausę policininkai netyčia įpiršo jam mintį, kad jis galėtų būti kaltas.

Deja, tačiau H. Munsterbergo idėjos tam laikotarpiui buvo per daug radikalios, todėl vaikinas buvo pakartas po savaitės.

Praėjo ištisi dešimtmečiai, kol mintis apie apie netikrus prisiminimus ir iškraipytą atmintį buvo priimta rimtai ir šie dalykai imti tyrinėti nuodugniau.

Ar prisipažinimas susijęs su tuo, kad žmogus iš tikrųjų tiki padaręs nusikaltimą, ar tiesiog nori, kad tardymas greičiau baigtųsi, kiekvienu atveju nustatoma skirtingai. Bet manoma, kad nesant pagrindui įtarti, jog žmogaus atmintis yra iškraipyta, vien klausantis pasakojimo neįmanoma pasakyti, ar žmogus pasakoja netikrus prisiminimus.

Dažnai naudojant informaciją, ji keičiasi

Kaip LRT.lt paaiškino Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas prof. Osvaldas Rukšėnas, netikri prisiminimai pirmiausia yra siejami su atmintimi.

„Informacija perkeliama į taip vadinamą ilgalaikę atmintį, kur išlaikoma ilgą laiką. Paprastai žmonės tą informaciją anksčiau ar vėliau panaudoja. Techniškai kalbant, kai informacija nuskaitoma, įvyksta atsminimas, bet reikalas yra tas, kad to nuskaitymo metu atsimenamas turinys labai priklauso nuo tuometinės žmogaus būsenos – ar jis sujaudintas, ar ramus ir pan. Tai šiek tiek paveikia atsimenamą informaciją, tada ta informacija yra vėl įrašoma. Panašiai kaip iš stalčiaus kažką išimi, o tada vėl įdedi. Taip pažiūrėjus, įdedi ne visai identišką atminties dozę lyginant su tuo, kas buvo paimta, kas buvo atsiminta. Tokiu būdu išeina, kad ta informacija po truputį keičiasi“, – aiškino O. Rukšėnas.

Pasak profesoriaus, jeigu informacija vartojama ir atsimenama skirtingose aplinkose, atitinkamai stipriau ji būna paveikta. Taip per ilgesnį laiką atsimenamas turinys gali labai pasikeisti lyginant su pradiniu.

O. Rukšėnas pasvarstė, kad netikri prisiminimai galėtų atsirasti ir iš lakios fantazijos, tačiau tai jau patologiniai atvejai. Jis sutiko su mintimi, kad netikri prisiminimai galėtų atsirasti ir pačiam žmogui įsikalbėjus, kad tam tikri įvykiai buvo, nors iš tikrųjų ne. Taip pat įtakos galėtų turėti ir kiti žmonės.

Visi gali turėti netikrų prisiminimų

Paklaustas, ar visi žmonės gali turėti netikrų prisiminimų, mokslininkas atsakė, jog sunku pasakyti, nes kiekvieno žmogaus patikrinti neįmanoma. Tačiau atminties principai visgi veikia panašiai.

„Atminties principai yra tokie, kokius mes dabar žinome. Vadovaujantis jais, manoma, kad informacijos kitimas visiems turėtų veikti vienodai, tačiau mes visi esame skirtingi. Pagal charakterį, temperamentą, gyvybines funkcijas ir t.t., todėl ir atminties procesai gali šiek tiek skirtis ir kintamumas gali būti kitoks. Vienų gali būti lakesnė fantazija ir daugiau kisti informacija, o kitų mažiau. Sakyčiau, kad kintamumas to proceso tikrai gali būti, bet kad visiškai nebūtų... Tai jeigu visiškai nebūtų atminties, nebūtų ir ką atsiminti“, – LRT.lt kalbėjo O Rukšėnas.

Kaip išsiaiškinti, kurie prisiminimai – netikri?

O kaip išsiaiškinti, kokie prisiminimai galvoje yra netikri? Anot profesoriaus, tai įmanoma keliais būdais. Pirmiausia, jeigu žmogus prisimena tam tikrą įvykio, kuriame dalyvavo ir kiti liudininkai fragmentą, tuomet kiti asmenys galėtų pasakyti, kad buvo kitaip. Tuomet žmogus galėtų daryti prielaidą, kad atsiminimas apie įvykį nėra patikimas. Kita vertus, kiekvienas iš aplinkinių savo ruožtu taip pat gali įvykį atsiminti iš savo perspektyvos, dėl to irgi nėra garantijos, kad jų atmintis liko nepaveikta. Dėl to, pasak mokslininko, kyla daug diskusijų ir apie istorinius įvykius, nes tuos pačius dalykus žmonės pasakoja skirtingai.

Pašnekovas priminė, kad žmonės turi ir skirtingus pojūčius, dėl to tą pačią situaciją ar įvykius gali kiekvienas skirtingai matyti ir prisiminti skirtingas detales. Todėl įvykių versijos gali skirtis, bet tik todėl, kad skirtingi žmonės sukoncentravo dėmesį į skirtingas detales.

Lengvesnis būdas išsiaiškinti, kokie prisiminimai yra netikri, yra įvykių dokumentavimas raštu. „Jeigu žmogus labai tiksliai užsirašinėja, dokumentuoja kažkokius įvykius, tada tai, kas surašyta, yra atsakaitos taškas“, – teigė O. Rukšėnas.

Daugiau vilčių gali slypėti ir biologijoje

Kaip rašo „Business insider“, neuromokslininkai skenavo smegenys ir stebėjo koks skirtumas tarp žmonių, turinčių tikrus ir netikrus prisiminimus. Viename tyrime, kurį atliko Daegu universitetas Pietų Korėjoje, 11 žmonių buvo paprašyti perskaityti žodžių sąrašus, patenkančius į kategorijas, pavyzdžiui, „ūkio gyvūnai“.

Tuomet buvo klausiama konkrečių žodžių – ar jie buvo perskaitytame sąraše. Funkcinis magnetinio rezonanso tomografas užfiksavo kraujo tėkmės pokyčius skirtingose smegenų zonose, rašo „Business insider“.

Kai tyrimo dalyviai pasitikėjo savo atsakymais ir jie buvo teisingi, daugiau kraujo suplūsdavo į hipokampą – smegenų dalį, atsakingą už atmintį. Kai jie buvo tikri dėl savo atsakymų, tačiau jie buvo neteisingi, kas nutiko 20 proc. dalyvių, užsidegdavo frontoparietalinė smegenų dalis, atsakinga už pažinimo jausmą.

Neturėtų sukelti žalos, kol tai nėra patologija

Kiek žmogus galėtų turėti sukaupęs prisiminimų apie dalykus, kurie niekada nebuvo? Deja, tačiau į tokį klausimą atsakyti neįmanoma. Pasak profesoriaus, tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Pradėkim nuo amžiaus – su metais visko daug įvyksta, prisiminimų bagažas didėja ir keičiasi. Priklauso nuo gyvenimo būdo, aktyvumo, patirties, darbo veiklos. Daug veiksnių yra, kurie keičia atsimenamą informaciją, jos apimtį, keičia ir tai, kaip dažnai informacija iš atminties paimama, o tai savo ruožtu turi įtakos tam, kaip stipriai ji keičiasi“, – LRT.lt aiškino mokslininkas.

Netikri prisiminimai neabejotinai turi didelį minusą, jeigu kalba pasisuka apie tai, kokios žalos tai gali sukelti visuomenei. Profesorius atkreipė dėmesį, kad didelė problema yra susijusi su liudininkų parodymais, kai sunku pasakyti, kiek žmogaus atmintis yra patikima. Pikta žmogaus valia čia niekuo dėta – savo atminties procesų kontroliuoti neįmanoma.

Vis dėlto, pasak O. Rukšėno, tol, kol atminties spragos neperžengia patologinių ribų, tol kai kurie klaidingi prisiminimai neturėtų sukelti didelių pasekmių.