Mokslas ir IT

2020.05.12 22:14

„Ateivių“ kaukolės suteikia informacijos apie gyvenimą Romos imperijos žlugimo laikais

LRT.lt2020.05.12 22:14

Jau keletą dešimtmečių vienose Vengrijos kapinėse iškasama dešimtys tyčia deformuotų ateivius primenančių daugiau kaip tūkstančio metų senumo kaukolių. Šie radiniai liudija, kokią įtaką Romos imperijos žlugimas turėjo regione vykusiems socialiniams pokyčiams, rašo „Live Science“.

Penktajame amžiuje Vidurio Europos tautos praktikavo galvų aprišimą, leidusį pakeisti kaukolės formą, ją prailginant. Tokių žmonių kaukolės taip drastiškai deformuotos, kad kai kurie mokslininkai jas net lygina su fantastinėje literatūroje vaizduojamų ateivių iš kitų planetų kaukolėmis. Penktasis amžius Europoje taip pat buvo ir politinių neramumų metas, nes žlugus Romos imperijai ir į Europą pradėjus veržtis Azijos klajokliams hunams, daugelis Azijos ir Rytų Europos tautų buvo priverstos keisti gyvenamąją vietą.

Nuo 1961 m. kasinėjamose Vengrijos Mözs-Icsei dűlő vietovėje esančiose kapinėse aptinkama daugiausiai prailgintų kaukolių šiame regione. Naujausiame tyrime analizuojama, kaip galvas rišusios bendruomenės sugyveno su kitomis kultūromis politiškai nestabiliu laikotarpiu ir kaip kaukolių ištempimo tradiciją viena tauta ar žmonių grupė perimdavo iš kitos.

Kaip elektroniniame laiške leidiniui „Live Science“ rašė pagrindinė šio mokslinio tyrimo autorė Corina Knipper ir jos bendraautoriai Istvánas Konczas, Zsófia Rácz ir Vida Tivadar, praktika, kuomet vaikystėje stipriai aprišant dirbtiniu būdu prailginamos kaukolės, buvo paplitusi dar paleolito laikais ir gyvavo iki pat naujųjų laikų. Vidurinėje Azijoje kaukolių aprišimas paplito dar antrajame amžiuje prieš Kristų, o į Europą atkeliavo maždaug antrajame ar trečiajame mūsų eros amžiuje. Tyrimo autorių teigimu, pirmojoje penktojo amžiaus pusėje jis labiausiai išpopuliarėjo Vidurio Europoje.

Naujojo tyrimo tikslais mokslininkai ištyrė 51 Mözso kapinėse rastą prailgintą kaukolę. Ši vietovė anksčiau priklausė Pannonia Valeria vadintai Romos imperijos provincijai. Iš viso 96 kapai buvo suskirstyti į tris grupes, atstovaujančias tris kartas, pradedant 430 metais ir baigiant 470 metais, kai kapinės buvo uždarytos.

Manoma, kad su pirmąja grupe buvo palaidoti tie, kurie šias kapines ir įkūrė. Jų palaikai ilsisi romėniško stiliaus kapuose. Antroji grupė palaidota tokiu stiliumi, kuris, kaip manoma, yra atkeliavęs iš tolimesnių kraštų, o trečiosios grupės laidojimo būdas yra romėniškojo ir kitų stilių mišinys.

Kaulų izotopų analizė suteikė daugiau informacijos apie vėliausiai palaidotų asmenų kilmę. Kai kurie jų buvo kilę iš Mözso apylinkių, o kiti čia įsikūrė po to, kai buvo išvaryti iš savo gyvenamosios vietos. Skirtingos kilmės žmonių palaikai tose pačiose kapinėse leidžia daryti prielaidą, kad šios grupės gyveno kartu ir buvo suformavusios bendruomenę, kur Romos imperijos žlugimo akivaizdoje buvo perimami ir pritaikomi kažkada regioniniais buvę papročiai ir tradicijos, įskaitant mitybos įpročius ir galvų aprišimą.