Mokslas ir IT

2020.05.10 18:03

Pandemijos metu aktyvėja informacinės atakos, jos kėsinasi net į žmogaus gyvybę

Birutė Rutkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Matrica", LRT.lt2020.05.10 18:03

„Mes sakome, kad dezinformacija tokiais atvejais gali net žudyti, kuomet sakoma, kad viruso nėra, jis neegzistuoja ar yra visai nepavojingas. Kad yra kaip gripas, žmonės gali nenešioti kaukių, specialiai neplauti rankų, būriuotis“, – LRT KLASIKAI sako Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.

Koronaviruso pandemijos metu LK fiksuoja didelį kiekį dezinformacijos. Kovo pabaigoje LRT.lt skelbė, kad LK Strateginės komunikacijos departamentas, stebintis dezinformacijos, iškraipytų faktų, sąmokslo teorijų skleidimą internete, nurodė, kad kovo mėnesį Departamentas užfiksavo 290 skirtingų tipų incidentų, susijusių su COVID-19.


LK Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė primena, kad dezinformacija yra informacija, kuria siekiama sąmoningai klaidinti visuomenę arba pateikti melagingas naujienas.

„Lietuvos įstatymai dezinformaciją apibrėžia tik kaip tyčia paskleistą melagingą naujieną. Bendrai dezinformacijos apibrėžimas yra toks, kad tai gali būti ir netyčia paskleista žinia. To pavyzdys gali būti propagandiniame leidinyje pasirodantis melagingas straipsnis, kuriuo žmogus pasidalina socialiniuose tinkluose. Jis tiesiog tuo tiki. Tai tas antrinis veiksmas būtų netyčia paskleista informacija, o pirminis veiksmas – to portalo tyčinė veika“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės analitikė.

Tiek pinigų, kiek propagandai skiria mūsų kaimynė Rusija, mes, kaip valstybė, greičiausiai niekada negalėsime tiek skirti.

Informacinės atakos yra kompleksinis veiksmas, kada išnaudojamos įvairios priemonės ir būdai melagingai, klaidinančiai informacijai paskleisti, sako ji.

„Priemonės gali būti tam tikros naujienų interneto svetainės, „YouTube“ kanalas, socialiniai tinklai, suklastoti laiškai, – dėmesį atkreipia A. Ūsienė. – Pavyzdys galėtų būti informacinė ataka prieš mūsų krašto ministrą Raimundą Karoblį, kuomet buvo paskelbta, kad jis paėmė kyšį. Taip pat buvo ir laiškais skelbiama šita informacija, kuriami vaizdo produktai, tokia informacija dalinamasi socialiniuose tinkluose.“

Anot jos, geras informacinės atakos pavyzdys buvo ir suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas.

„Jame skelbta, kad neva tai bus išvesti NATO kariai iš Lietuvos. Tai tokia ataka (kartu su dezinformacija apie Lietuvos krašto apsaugos ministrą – LRT.lt) buvo kompleksinė informacinė ataka – ji kartota laiškais, vaizdo produktais, informacija socialiniuose tinkluose, kai kuriose interneto svetainėse“, – dezinformacijos pavojų nacionaliniam saugumui komentuoja A. Ūsienė.

Pašnekovė teigia, kad dezinformacijos skleidimas yra pavojingas dar ir dėl to, kad ne visi turi sukaupę pakankamą bagažą įvairių sričių žinių, tad linkę pasitikėti tuo, ką skelbia kiti. Kaip pavyzdį ji nurodo paskleistą naratyvą, kad koronavirusas plinta 5G ryšiu.

Mūsų ginklas yra edukuoti žmones ir juos informuoti.

„Fizikinių žinių nelabai kas turi. Mes ir apie patį virusą dar nelabai žinome. Mokslininkai dar jį tik tiria. Kuomet žmogui trūksta ir vienokių, ir kitokių žinių, jis gali lengvai tuo (skleidžiama dezinformacija – LRT.lt) patikėti.

Dėl to mes sakome, kad dezinformacija tokiais atvejais gali net žudyti, kuomet sakoma, kad viruso nėra, jis neegzistuoja, jis visai nepavojingas. Kad yra kaip gripas, kad žmonės gali nenešioti kaukių, specialiai neplauti rankų, būriuotis kažkur, – įspėja LK analitikė. – Tą matome ir kitose valstybėse. Tai (tokia paskleista dezinformacija – LRT.lt) gali ir nužudyti. Dėl to dezinformacija yra labai pavojinga.“

A. Ūsienė pabrėžia, kad Lietuvos pagrindinis ginklas yra dezinformacijos atskleidimas ir tiesos sakymas. „Tiek pinigų, kiek propagandai skiria mūsų kaimynė Rusija, mes, kaip valstybė, greičiausiai niekada negalėsime tiek skirti. Tad mūsų ginklas yra edukuoti žmones ir juos informuoti“, – sako LK Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.

Plačiau apie tai, kas yra informacinės atakos, kur yra riba tarp dezinformacijos ir laisvo žodžio, – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius