Mokslas ir IT

2020.05.07 13:36

Mokslininkams yra iššūkis ne tik sukurti vakciną, bet ir pagaminti jos užtektinai

Jolanta Paškevičiūtė, Gintarė Jackevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba2020.05.07 13:36

Apie 100 mokslininkų komandų visame pasaulyje skuba sukurti vakciną, kuri padėtų nurungti naujausią žmonijos priešą – koronavirusą. Pradėta keliolika tyrimų, kuriuose galimas vakcinas jau išbando žmonės. Mokslininkai tvirtina, kad kurdami skiepus jie nesivaržo tarpusavyje. Kuo daugiau žaidėjų vakcinos nuo koronaviruso paieškos lauke, tuo greičiau galima tikėtis teigiamo rezultato, sako skiepų paieškoms vadovaujantys mokslininkai.

Pirmieji atsargūs bandymai virto milžiniškais tyrimais Kinijoje, Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Kovą nedidelė grupė savanorių sutiko dalyvauti šalutinio galimos vakcinos poveikio tyrimuose. Tą patį mėnesį Jungtinėse Valstijose savanoriams atliktos pirmosios bandomosios injekcijos. Kai kurie politikai jau linkę spinduliuoti optimizmu.

„Sakau jums – iki metų pabaigos turėsime vakciną“, – teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Amerikos vyriausybę konsultuojantis ekspertas, JAV alerginių ir infekcinių ligų instituto vadovas, Anthony Fauci sutinka, bet tik iš dalies.

„Gali būti, kad žiemą jau turėsime vakciną, kuri bus saugi ir veiksminga, bet bus kitas iššūkis – turėti jos užtektinai ir prasmingai išplatinti“, – kalbėjo A. Fauci.

Pasak mokslininko, norint įsitikinti, kad vakcina tinkama, ją turi išbandyti didelė žmonių grupė ten, kur virusas išplitęs, o ne ten, kur slūgsta ar gyventojams nurodyta sėdėti namuose. Optimistinio scenarijaus atveju, vakciną sukurti per 12-18 mėnesių – jau būtų rekordiškai greita. O sausį sukaks metai, kai JAV Sveikatos institutas ėmėsi kurti savus skiepus nuo COVID-19.

Įvairiais skaičiavimais, 8-11 galimų vakcinų ankstyvųjų bandymų vyksta Kinijoje, Jungtinėse Valstijose. Savų variantų tyrimus, bendradarbiaudamos su garsiais vaistų gamintojais, praėjusią savaitę pradėjo Didžioji Britanija ir Vokietija. Per gegužę-liepą bus pradėta kitų variantų bandymų virtinė. Savanorių tyrimams netrūksta.

„Džiaugiuosi, kad galiu nors kiek prisidėti, sutinku būti bandomuoju triušiu“, – sako savanoris Anthony Campisi.

Mokslininkai sako, kad dabar būtų lengviau, jegu rimčiau būtų ėmęsi vakcinos prieš Sunkaus ūminio respiracinio sindromo SARS ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo MERS sukėlėjus. 2003 metais, kai mokslininkai mėgino kurti vakciną nuo SARS, giminingo koronavirusui, per gyvūnų bandymus kilo abejonių dėl saugumo. SARS atsitraukus, nutraukti ir tyrimai. Vakcinos nuo MERS tyrimai pasiekė tik pirminę stadiją.

„Gyvenk ir mokykis. Dabar nesame tikri, kokios vakcinos sudedamosios dalys veikia būtent šį virusą. Turime žinoti, kokios medžiagos kurį viruso tipą geriau veikia, todėl esame priversti išbandyti įvairias strategijas“, – tvirtina Jeilio visuomenės sveikatos instituto dekanas Stenas Vermundas.

Todėl pasak mokslininkų, gerai, kai vakcinos paieškos lauke daug žaidėjų – jeigu vienas variantas netiks, galbūt kitas bus sėkmingas. O kol kas sunku įvardyti, kas pirmauja varžybose dėl vakcinos, sako ją kuriantys mokslininkai. Kai veiksmingi skiepai bus sukurti, politikai turės spręsti, kam ji reikalingiausia – gal medikams ir senjorams, nes visems jos iš pradžių neužteks, kad pasiektų turtingas ir varganas šalis.