Mokslas ir IT

2020.05.07 20:25

Dėl koronaviruso sparčiai auga plastiko atliekų kiekis: kelia grėsmę vandenynams ir patiems žmonėms

LRT.lt 2020.05.07 20:25

Koronaviruso pandemijos vaizdai dabar siejasi dabar siejasi ne tik su ištuštėjusiomis gatvėmis, bet ir su plastiku. COVID-19 krizė paskatino didesnę plastiko produktų gamybą, kad visi piliečiai turėtų užtektinai chirurginių kaukių, pirštinių ir kitų apsaugos priemonių, praneša CNN.

Kaupiamos apsaugos priemonių atsargos

Per šią krizę nerimas dėl neatsakingo vartojimo buvo nustumtas į antrą planą. Žmonės išmeta gumines pirštines, vienkartines kaukes ir kitas priemones didžiuliais kiekiais kasdien visuose pasaulio miestuose.

Šie veiksmai gali sukelti dar daugiau metų metus neišsprendžiamų problemų jau ir taip stipriai užterštuose vandenynuose.

„Mes žinome, kad plastiko tarša yra globali problema – ji egzistavo ir prieš pandemiją. Bet mes matėme daug pramonės pastangų nubraukti progresą, kuris buvo padarytas. Po pandemijos turėtume atsargiai žiūrėti į tai, link kur einame“, – CNN sakė Nickas Mallosas iš JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Ocean Conservancy“, padedančios formuoti vandenynų politiką.

Koronavirusas įžiebė asmeninių apsaugos priemonių kaupimo varžybas visame pasaulyje. Vyriausybės kaupia kaukes, pirštines, apsauginius skydelius ir apsauginius kostiumus.

Šalys savo piliečius skatina dėvėti kaukes būti viešumoje – iš pradžių tai buvo tik rekomendacija, bet netrukus daugelyje šalių tapo privaloma. Ir nors tokie veiksmai svarbūs siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, jų poveikis darosi akivaizdus ir miestų gatvėse. Daug kur dabar galima išvysti tiesiog gatvėse besimėtančias kaukes ir pirštines. Nemaža dalis šiukšlių lyjant lietui nesunkiai gali būti nuplaunamos tiesiai į upę, jūrą ir vandenyną.

Asmeninės apsaugos priemonės tapo papildoma grėsme pasaulio vandenynams, kurie ir taip dūsta nuo didžiulės plastiko taršos.

Į vandenynus kasmet patenka 8 milijonai tonų šiukšlių

Pasaulinė plastiko gamyba per keturis dešimtmečius išaugo keturis kartus. 2019 m. atlikto tyrimo autoriai perspėjo, kad jei ši tendencija išliks, iki 2050 m. plastiko gamybos metu išsiskiriančios dujos sudarys 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Palyginimui, viso pasaulio transporto priemonių išskiriamos dujos dabar sudaro 15 proc.

Kiti tyrimai rodo, kad kiekvienais metais 8 milijonai tonų plastiko šiukšlių patenka į vandenyną. Šis skaičius kasmet vis didėja.

Tačiau apsaugos priemonės nuo viruso sukelia unikalias problemas. Jų struktūra kelia didelį pavojų vandenyno gyvūnų gyvybei. Pirštinės, kaip ir plastikiniai maišai, jūros vėžliams gali pasirodyti panašūs į medūzas ar kitokį maistą. Kaukės gali sukelti pavojų, jog gyvūnai įsipainios į jų virveles.

Laikui bėgant plastikas yra ir papildo jau ir taip didžiulę jūroje, ore ir maiste esančią mikroplastiko kolekciją. Ironiška, kad gaminame ir išmetame plastiką kovodami su viena visuomenės sveikatos krize, mes iš lėto prisidedame prie kitos.

Šiuo metu beveik nieko negalima padaryti

Mikroplastiko keliama žala žmogaus sveikatai vis dar tiriama. Mikroplastikas, srūvantis pro nuotekų vamzdžius, gali su savimi prisirinkti ir kenksmingų bakterijų. Jeigu žmogus nuryja mikroplastiką, kartu į organizmą patenka ir bakterijos. Plastikas sudėtyje turi daugybę cheminių medžiagų, pridedamų gamybos metu, kurios gali taip pat patekti į organizmą.

„Dabar yra laikas, kai visuomenės sveikata ir saugumas yra pagrindinis prioritetas. Tačiau mes turime suprasti, kad didesnis atliekų kiekis yra svarbi problema, kurią ši pandemija dar labiau išryškino“, – kalbėjo N. Mallosas.

Jis taip pat pridūrė, kad pasaulyje yra daugybė vietų, negalinčių susitvarkyti su šiukšlėmis. Tai yra pavojinga ne tik pačių žmonių sveikatai, bet ir vandenynams bei visai aplinkai.

Atsižvelgiant į dabartinę krizę, nedaug ką galima padaryti, kad sumažintume plastiko kiekį kovojant su koronaviruso. Vis dėlto, tikimasi, kad pokyčiai galiausiai ateis. Kai kurie žmonės ekspertimentuoja mėgindami dezinfekuoti turimas apsaugos priemones, bet tai iš esmės beveik nieko nekeičia. Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų pradėti galvoti apie priemones, kurios būtų daugkartinės.

Parengė Patricija Kilminavičienė