Išsamaus naujo mokslinio tyrimo duomenimis, seniai žinoma, bet mažai tyrinėta Kreidos uolienų sankaupa Sacharos dykumoje buvo ne vien dinozaurų susibūrimo vieta, rašo „Science Alert“.
Rytų Maroke esantys Kem Kem klodai galėjo būti pavojingiausios vietos ir laiko Žemės priešistorėje liudininkais, nes, kaip rodo gausios fosilijos, šią vietą buvo pamėgę stambūs plėšrūnai.
Mokslininkų teigimu, toks mėsėdžių vyravimas, lyginant su santykinai nedideliu randamų žolėdžių liekanų kiekiu, rodo, kad šioje teritorijoje gyveno daugiau plėšrūnų nei bet kokioje dabartinėje ekosistemoje.
„Tai be jokios abejonės buvo pavojingiausia vieta Žemės istorijoje, kur žmogus, jei jam pavyktų nukeliauti laiku, tikrai ilgai netvertų,“ – sako Detroito Mercy universiteto paleontologas Nizaras Ibrahimas.
Naujausiame tyrime N. Ibrahimas kartu su kolegomis apžvelgia gausius iškastinius įrodymus, rastus anksčiau Kem Kem klodais vadintoje vietovėje netolo Maroko-Alžyro sienos, pasižyminčioje fosilijomis turtingais senoviniais, kaip manoma, vėlyvojo Kreidos periodo sluoksnių telkiniais.
Apie šią vieną žinoma seniai ir ne tik paleontologams, bet ir komerciniams fosilijų medžiotojams, o tai reiškia, kad daugelio šių senovinių dinozaurų, roplių ir kitų sutvėrimų liekanos šiuo metu yra pasklidusios po privačias kolekcijas visame pasaulyje.
Toks atskirų fosilijų išsibarstymas neleidžia susidaryti bendro Kem Kem klodų ir juose randamų iškasenų vaizdo, tačiau N. Ibrahimas ir jo suburta mokslininkų grupė pabandė ištaisyti situaciją, aplankydami net keliuose skirtinguose kontinentuose esančias privačias kolekcijas.
„Tai yra išsamiausia Sacharos stuburinių gyvūnų fosilijų analizė per pastarąjį beveik šimtą metų nuo tada, kai 1936 m. garsusis vokiečių paleontologas Ernstas Freiherris Stromer von Reichenbachas paskelbė savo paskutinį didesnį tyrimą,“ – aiškina vienas iš tyrimo dalyvių, Portsmuto universitetą atstovaujantis Davidas Martillis.
Ši apžvalga „leidžia pažvelgti į dinozaurų amžių Afrikoje,“ – sako N. Ibrahimas ir paaiškina, kad iš tiesų Kem Kem klodai yra dvi atskiros fosilijomis turtingos zonos, vadinamos žemutine Gara Sbaa ir aukštutine Douira struktūra.
Abejose struktūrose gausu dinozaurų ir pterozaurų, taip pat ankstyvųjų krokodilų, vėžlių ir žuvų liekanų, įvairių bestuburių, augalų ir pėdsakų fosilijų.
