Mokslas ir IT

2020.05.03 16:13

Daugybės kritikos sulaukęs JAV mokslininkų tyrimas: teigia, kad mirštamumas nuo koronaviruso toks pats kaip nuo sezoninio gripo

JAV Stanfordo universiteto mokslininkas kartu su savo komanda atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad koronaviruso paplitimas yra daug kartų didesnis, nei buvo manyta. Dėl to mokslininkai įsitikinę, kad ir mirtingumas nuo šio viruso yra daug mažesnis ir labiau primenantis sezoninį gripą. Vis dėlto, kiti ekspertai negailėjo kritikos šiam tyrimui teigdami, kad tokie duomenys yra iškreipti ir visiškai netinka kitoms viruso paveiktoms vietoms.

Nustatė, kad paplitimas 50-85 kartus didesnis

JAV mokslininkas ir gydytojas Johnas Ioannidis kartu su kolegomis iš Stanfordo universiteto atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kokia yra mirties nuo COVID-19 rizika jaunesniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, palyginus su vyresnio amžiaus asmenimis. Mokslininkai tyrė žmones atlikdami antikūnų testus 3330 žmonių ir nustatė, kad 50 iš jų turėjo prieš virusą kovojančių antikūnų, kas rodo, kad jie buvo užsikrėtę infekcija. Atliktas tyrimas publikuotas „medRxiv“, tačiau dar nerecenzuotas.

Mokslininkų tyrimas rodo, jog infekcija yra daug labiau pasklidusi, nei paskelbta oficialiai. Ekstrapoliavę atlikto tyrimo rezultatą visiems gyventojams, mokslininkai nustatė, jog balandžio 1-ąją Santa Klaros mieste užsikrėtusių koronavirusu skaičius siekė tarp 48 ir 81 tūkst., kai oficialiais duomenimis užsikrėtę SARS-CoV-2 buvo 956 asmenys. Kitaip tariant, realybė nuo oficialios statistikos skiriasi 50-85 kartais. Tai koreguoja ir mirštamumo statistiką, kuri, esant tokiam skaičiui užsikrėtusiųjų, nukrenta iki 0,12-0,2 proc.

Profesorius J. Ioannidis interviu „Journeyman Pictures“ metu teigė, jog toks mirštamumo procentas yra panašus kaip ir sezoninio gripo. Anot jo, nauji duomenys paneigia ankstesnes nuostatas, jog mirštamumas nuo koronaviruso yra daug didesnis.

Griežtas karantinas blogiau nei pats koronavirusas

Jis taip pat nurodė, jog griežto karantino padariniai gali būti daug blogesni nei paties koronaviruso. Net jeigu viskas klostytųsi optimistiškai, o pandemija pasibaigtų kartu su vasaros sezonu, mokslininkas sako, jog visuomenė dabar patiria šoką, todėl grąžinti viską į senas vėžes būtų sudėtinga – vargu ar žmonės lengvai ir greitai grįžtų į savo įprastą ritmą. J. Ioannidis atkreipė dėmesį, jog pandemijos akivaizdoje žmonės susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis, kurias sukelia netikrumas ir nežinomybė, prarastas darbas ir socialinis kontaktas su aplinka.

Mokslininkas paaiškino, jog didžiausia koronaviruso problema šiuo metu yra tai, jog nėra sukurtos vakcinos, kitaip nei gripo atveju. Dėl to pasaulyje yra keletas itin didelių infekcijos židinių, kuriuose labiausiai nukenčia medicinos personalas, nes užsikrėtę asmenys, atvykę į gydymo įstaigas, labai nesunkiai platina virusą. Užsikrėtę medikai savo ruožtu užkrečia kitus pacientus, kurie paprastai yra labiausiai pažeidžiami – vyresnio amžiaus, turintys lėtinių ligų ir t.t.

Profesorius pastebėjo, jog Italijoje, Ispanijoje ir JAV medikų, užsikrėtusių koronavirusu, yra daugiausia. Todėl ligoninės tampa pačia blogiausia vieta kovai su koronavirusu. J. Ioannidis nurodo, kad dėl šios priežasties žmonės, sergantys lengva forma ir nereikalaujantys intensyvios priežiūros, turėtų likti gydytis namuose.

Pasipylė ir kritika

Po to, kai pasirodė šis tyrimas, jam pasipylė ir nemažai kritikos. Statistikos ir infekcinių ligų ekspertai teigė, jog tyrimas yra netikslus tiek testavimo, tiek statistikos prasme, o metodas, kurį pasirinko mokslininkai, iškreipė tyrimo rezultatus.

Kai kurie kritikai netgi išreiškė nuostabą, kad profesorius Ioannidis apskritai dalyvavo tokiame tyrime.

Toronto universiteto epidemiologas Prabhat Jha portalui „Undark“ rašė, jog Stanfordo tyrimas nebuvo atsitiktinis. Anot jo, tyrimas turi trūkumų, dėl to gali būti, jog gauti neteisingai teigiami rezultatai. Epidemiologas kartu su kitais ekspertais ėmė kelti klausimus, ar tiriant žmones, atsiliepusius į „Facebook“ paskelbtą skelbimą, vietoje to, kad atrinktų atsitiktinius žmones, galėjo iškreipti rezultatus, nes atrinkti žmonės galbūt jau galėjo jausti COVID-19 simptomus ir kreipėsi norėdami pasitikrinti, ar turi antikūnų nuo virusų. Tiesa, tyrimo parengiamojoje medžiagoje apie tai yra užsiminta.

Dėl klaidingai teigiamų rezultatų išlieka tikimybė, kad 50 teigiamų testų galėjo būti tiesiog statistinis triukšmas, o ne reikšmingi duomenys. Jeigu taip ir yra, tuomet tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius mieste yra mažesnis, o mirštamumas nuo infekcijos didesnis.

Vis dėlto, Stanfordo mokslininkų komandos tyrimas nėra visiškai nepagrįstas – jie bakstelėjo pirštu į kitus tyrimus, atliktus Vokietijoje ir Nyderlanduose, kuriuose buvo gauti panašūs rezultatai.

Pastebėta, kad Stanfordo universiteto tyrimo duomenys nesutampa su skaičiais kitose, labiau viruso paveiktose šalies vietose. Pavyzdžiui, Niujorko mieste, remiantis sveikatos departamento duomenimis, nuo COVID-19 mirė 15 400 žmonių.

Mirštamumo procentas skirtingose vietose gali skirtis, tačiau jeigu mirtingumas nuo šio viruso bendrai siektų 0,12 proc., kaip teigiama Stanfordo tyrime, tuomet Niujorke koronavirusu turėtų būti užsikrėtę daugiau nei 12,5 milijono žmonių, nors ten gyvena tik 8,3 milijono.