Sunkiai COVID-19 sergantys pacientai turi įveikti ne tik patį virusą, bet ir komplikacijas, kurias jis sukelia. Tyrimai rodo, kad naujasis koronavirusas stipriai pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kitus gyvybiškai svarbius organus – širdį bei smegenis. Pasirodo, kai kurie sutrikimai gali išlikti net ir po to, kai žmogus pasveiksta.
Labiau kenčia turintys širdies ligų, nei kvėpavimo sutrikimų
Žmonės, sunkiai sergantys COVID-19, dažniausiai yra vyresnio amžiaus ir jau turi kitų sveikatos problemų. Maždaug 10 proc. infekcija užsikrėtusių pacientų turi širdies ligų, cukrinį diabetą ir aukštą kraujo spaudimą. Vis dėlto tik 6 proc. žmonių, kenčiančių nuo kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sunkiai serga COVID-19. Tokie duomenys bendri Kinijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir JAV, rašo „The Conversation“.
Žmones, turinčius širdies ligų, naujasis koronavirusas paveikia labiau, tačiau jis taip pat gali pažeisti ir tų žmonių širdį, kurie tokių ligų neturi.
Abiem atvejais, kai yra sunki COVID-19 forma, širdis patiria didžiulį uždegiminį atsaką, vadinamą miokarditu. Virusas pažeidžia širdį sukeldamas raumenų audinio uždegimą. Tai gali sutrikdyti širdies darbą varinėjant kraują po kūną. Tuomet organai gauna per mažai deguonies, taip pat ir plaučiai. Kol kas nežinoma, kaip ir kodėl taip nutinka, bet yra keletas galimų scenarijų.
Pirmiausia, širdies pažeidimas gali būti susijęs su tuo, kaip virusas patenka į ląsteles. Viruso smaigalio formos baltymas prisitvirtina prie ant ląstelės paviršiaus esančio receptoriaus, vadinamo ACE2. Pacientai, turintys širdies ligų, turi daugiau ACE2 receptorių, dėl to daugiau viruso dalelių gali patekti į ląsteles, sukeldamos didesnį uždegimą nei žmonėms, neturintiems širdies ligų.
Antra, kaip ir bet kurios kitos infekcijos atveju, kūnas paskelbia karą įsibrovusiam patogenui. Tai reikalauja daugiau energijos ir didesnės medžiagų apykaitos, kad kūnas būtų pajėgus kovoti su infekcija. Dėl to sergant pakyla temperatūra.
Palyginimui, sveiko žmogaus imuninė sistema adekvačiai sureaguoja į infekciją ir ima gaminti antikūnus, kad šie įveiktų virusą. Žmonės, turintys silpnesnį imunitetą, vyresnio amžiaus ir sergantys lėtinėmis ligomis, nepajėgia suformuoti tinkamo imuninio atsako ir kovoti su virusu. Infekcija pradeda siautėti kūne ir pažeidžia kitus vidaus organus, ypač širdį ir plaučius.
Vaistai nuo širdies ligų gali komplikuoti situaciją
Kardiologai aptinka širdies pažeidimus atlikdami kraujo tyrimą. Kai širdies ląstelės yra pažeistos, kraujyje aptinkamas baltymas troponinas. Tačiau ne visada paprasta nustatyti, kokius širdies pažeidimus turi pacientas, rašo „Live Science“.
Jeigu virusas tiesiogiai puola širdį, pacientui gali prireikti antivirusinių preparatų. Jeigu širdį pažeidžia imuninė sistema, tuomet pacientui reikia imunosupresantų. Šiuo metu nėra vaistų, tiesiogiai veikiančių prieš COVID-19 infekciją, gydymas daugiausia taikomas siekiant palengvinti simptomus bei padėti kūnui gauti daugiau deguonies.
Žmonės, turintys aukštą kraujo spaudimą ar kitas širdies problemas, dažnai vartoja medikamentus, kurie praplečia kraujagysles, todėl širdis turi pumpuoti didesnį kraujo kiekį ir mažinti kraujospūdį.
Kardiologai nesutaria, ar žmonės, esantys rizikos grupėje, turėtų nustoti vartoti šiuos vaistus. Vienas tyrimas rodo, kad vaistai gali būti kenksmingi, o kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose teigiama, jog ARB vartojimas gali apsaugoti pacientą nuo sunkios COVID-19 ligos.
Ekspertai iš Australijos ir Naujosios Zelandijos teigia, kad pacientai, kenčiantys nuo hipertenzijos ir kitų širdies ligų bei vartojantys vaistus nuo jų, turėtų ir toliau juos vartoti.
Sukelia neurologinius sutrikimus
Keletas tyrimų parodė, kad pacientai, sergantys COVID-19, patiria ūminės autoimuninės polineuropatijos (Guilain-Barré sindromo) simptomus. Šis sindromas yra neurologinis sutrikimas, kai imuninė sistema reaguodama į infekciją pradeda atakuoti nervines ląsteles, dėl to jaučiamas silpnumas raumenyse ir viskas gali pasibaigti paralyžiumi, rašo „The Conversation“.
Kai kuriais atvejais pacientams buvo nustatytas encefalitas (smegenų uždegimas ir patinimas) bei insultas sveikiems ir jauniems žmonėms, turėjusiems lengvus COVID-19 simptomus.
Kinijoje ir Prancūzijoje atliktuose tyrimuose buvo aiškinamasi, kaip yra paplitę neurologiniai sutrikimai tarp COVID-19 pacientų. Tyrimai parodė, kad 36 proc. pacientų buvo nustatyti neurologinius sutrikimus lydintys simptomai. Galvos skausmai ir svaigulys gali būti sukelti stipraus imuninio atsako. Buvo pastebėti ir specifiškesni bei sunkesni simptomai: skonio nejautimas, raumenų silpnumas, traukuliai, haliucinacijos ir net insultas.
Šie simptomai dažniau pastebimi sunkiais ligos atvejais. Paskaičiuota, kad juos jaučia nuo 46 iki 84 proc. sunkiai sergančių pacientų. Pastebėta, kad kai kurie sunkūs ligoniai nesiorientuoja aplinkoje, negali sutelkti dėmesio, sutrinka jų judesiai. Tyrėjai nustatė, kad kai kurie simptomai išlieka net ir pasveikus.
Kaip virusas pažeidžia smegenis?
SARS-CoV-2 gali pažeisti smegenis patekdamas tiesiai į jas, taip pat smegenų pažeidimus gali sukelti neadekvatus imuninis atsakas į infekciją.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad koronavirusas randamas smegenyse po paciento mirties. Mokslininkai spėja, kad virusui patekus į nosį, jis gali keliauti į viršų ir patekti į smegenis.
SARS-CoV-2 infekcija sukelia labai stiprią imuninės sistemos reakciją. Šis imuninis atsakas gali tiesiogiai sukelti neurologinius sutrikimus, pasireiškiančius Guillain-Barré sindromu. Bet dėl smegenų uždegimo gali atsirasti ir kitokios neurologinės problemos. Pavyzdžiui, patinusios smegenys gali būti siejamos su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio arba Parkinsono liga.
Tiesa, SARS-CoV-2 nėra išskirtinis kvėpavimo takų virusas, galintis sukelti smegenų pažeidimus. Smegenims grėsmę kelia ir gripas, tymai bei kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali pažeisti centrinę nervų sistemą.
Laimei, virusai, puolantys kvėpavimo takus, retai patenka į smegenis. Tačiau visame pasaulyje yra milijonai COVID-19 infekcija užsikrėtusių žmonių, todėl yra rizika, kad neurologinių ligų skaičius padidės, ypač sunkiais atvejais.
