Mokslas ir IT

2020.04.29 09:26

Mokslininkė apie besimptomius koronaviruso atvejus: tylus priešas tiesiog įlenda į mūsų organizmą

atnaujinta 12.55
Gabrielė Kloniūnaitė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.29 09:26

Koronaviruso plitimo Lietuvoje kreivė plokštėja, skelbia specialistai. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, pastarosiomis dienomis nustatyta mažiau atvejų nei anksčiau, o nustatomi susiję su konkrečiais infekcijos židiniais.

Jais išlieka socialinės slaugos ir globos įstaigos, pranešta apie užsikrėtusį globotinį Antavilių pensionate, taip pat – Kartenos slaugos ligoninėje. Infekcija pavirtinta ir įstaigos „Ori senatvė“ darbuotojai.

Nerimą kelia ir tai, kad plinta besimptomiai atvejai. Jiems ištirti, specialistų teigimu, visiškai patikimų testų dar teks palaukti.

Prieš keletą savaičių rytinės Vilniaus gatvės buvo be automobilių ir žmonių. Karantino ribojimai daugelį uždarė namuose. Dabar – ribojimai švelnėja, pildosi lauko kavinės, žmonės pamažu bando grįžti prie įprasto tempo.

Geromis žiniomis dalijasi ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – koronaviruso infekcijos plitimo kreivė šalyje plokštėja. Nustatoma vis mažiau atvejų. Tiesa, ministras pabrėžia, kad infekcija niekur nedingo.

„Reiškia, pati infekcija gęsta. Plitimas, jeigu jis yra mažiau vieneto, tai reiškia, kad vienas žmogus turi šansų užkrėsi mažiau negu vieną asmenį. Realiai, tai yra mažėjantis skaičius“, – spaudos konferencijoje nurodė A. Veryga.

Sumažėjęs skaičius pasirodė ir oficialioje statistikoje. Nuo šiol skelbiami ne teigiami rezultatai, bet teigiamų rezultatų skaičius. Iki šiol kai kuriems žmonėms tyrimai daryti keliskart ir galėjo būti įtraukti į statistiką.

Prabilus apie mažėjančius užsikrėtimo skaičius ir švelninamas karantino sąlygas, baiminamasi antrosios infekcijos bangos. Sveikatos apsaugos ministras teigia, nereikia tikėtis, kad banga būtinai kils. Nors esą ruošiamasi visiems scenarijams.

„Banga rudenį tik vienas iš galimų scenarijų. Kitas galimas scenarijus yra mažesni pabangavimai, mažesni židiniai, ką Lietuva iš esmės ir stebi. Mes matome tam tikrus protrūkius, kai atsiranda daugiau atvejų, tada yra daugiau paguldoma į ligonines“, – aiškino A. Veryga.

Didžiausią nerimą kelia fiksuojami nauji atvejai socialinėse globos ir slaugos įstaigose. COVID-19 patvirtintas ir daugiau nei 20 Kartenos slaugos ligoninės pacientų, taip pat mažiausiai penkiems darbuotojams. Susirgo ir Klaipėdoje įstaigos „Ori senatvė“ socialinio darbuotojo padėjėja, paslaugas teikusi namuose.

„Kas baisiausia, kad šita situacija – darbuotoja nieko nejautė. Kai mes sužinojom, kad jos yra teigiamas atsakymas, tai ji labai nustebo. Sako, gal tai klaida? Sako, aš labai gerai jaučiuosi“, – pasakojo „Ori senatvė“ direktorė Vida Ričkienė.

Didžiausia grėsme visuomenės sveikatos centro specialistų įvardijamas Antavilių pensionatas. Čia infekcija patvirtinta ne tik dviem darbuotojoms, bet ir globotiniui. Darbuotojos simptomų nė nejautė, buvo ištirtos profilaktiškai.

Specialistai įspėja, kad besimptomiai atvejai – itin grėsmingi.

„Gali virusas būti perduodamas, o tai ir yra būtent tas periodas, kada imuninė sistema vis dar nesusitvarko su tuo virusu. Ir jis kaip toks tylus priešas tiesiog įlenda į mūsų organizmą ir išsisėja – toks procesas vyksta besimptomės infekcijos metu. Jeigu tie barjerai imuninės sistemos nesuveikia toje ankstyvoje stadijoje, tai tada ta liga pereina jau į rimtesnę tokią formą“, – nurodo Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė

Specialistų teigimu, teks šiek tiek palaukti, kol atsiras patikimi testai besimptomiams atvejams ištirti.

„Visi šitie testai yra ir vadinamieji PGR testai, yra tobulinami ir šitie serologiniai testai yra tobulinami. Kol kas mes neturime nė vieno tobulo serologinio testo, kuris parodytų šitą asimptominį nešiojimą“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis.

„Mes turėtume kuo plačiau taikyt įvairius tyrimo metodus, ir suprasti, ką rodo ir kitų šalių tyrimų duomenys, kad pradėjus taikyti serologinius tyrimo metodus, natūralu, kad visuomet mes rasim daugiau infekcijos atvejų, negu vien tik PGR metodus“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas.

Veržiamas apynasris užsikrėtusiems ir žinantiems diagnozę, bet nepaisantiems saviizoliacijos. Seimas priėmė pataisas, kad nesilaikantiesiems karantino galėtų grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki metų. Jei dėl žmogaus neatsakingo elgesio liga išplistų, būtų dar griežtesnė bauda – areštas arba laisvės atėmimas iki 5-erių metų.

Žinios. Sportas. Orai. Nors kreivė plokštėja, nerimą kelia besimptomiai atvejai – testų jiems dar teks palaukti