Mokslas ir IT

2020.04.28 18:49

Kiek žmogaus koronavirusų dabar yra pasaulyje ir ar jie pavojingi?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.28 18:49

Didelė dalis žmonių bent kartą gyvenime užsikrės koronavirusu. Tokia mintis gali sukelti stresą žmonėms, kurie girdėję tik apie vieną koronavirusą – SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19 infekciją. Tačiau pasaulyje yra šimtai koronavirusų, o kai kurie iš jų žmonėms sukelia paprastą peršalimą.

Dauguma koronavirusų virusų užkrečia gyvūnus, pavyzdžiui, šikšnosparnius ir kates, dažniausiai užkrėtę vieną organizmą virusai mutuoja ir vėliau gali užkrėsti kitos rūšies organizmą.

Kaip rašo „The Conversation“, pirmasis koronavirusas buvo atrastas 1930-iaisiais, juo buvo užsikrėtusios vištos. Tai buvo keleta dešimtmečių anksčiau nei buvo atrastas pirmasis žmogaus koronavirusas, kurį mokslininkai aptiko 1960-aisiais. Šiandien manoma, kad pasaulyje yra septyni koronavirusai, galintys sukelti infekciją žmonėms. Keturi iš tų virusų yra endeminiai – nuolatos aptinkami tarp žmonių arba tam tikroje vietovėje. Paprastai šie virusai sukelia lengvus ligos simptomus, tačiau trys iš jų gali sukelti rimtą infekciją ir netgi mirtį.

Paprastas peršalimas

Kitaip nei mano dauguma žmonių, peršalimą sukelia virusai, o ne per plonas drabužių sluoksnis žiemą. Kaip nurodo „Healthline“, paprastą peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai.

Tačiau yra žinoma, kad maždaug 10-15 proc. peršalimo atvejų sudaro koronavirusų sukeltos infekcijos, kurias dažniausiai žmonės pasigauna žiemos metu. Remiantis „Journal of Virology“ paskelbtu tyrimu, peršalimai, kuriuos sukėlė koronavirusai, gali sudaryti net 15-30 proc. visų atvejų. Šie virusai vadinami 229E, OC43, NL63 ir HKU1.

Pirmieji koronavirusai, užkrėtę žmones, yra 229E ir OC43. Abu jie sukelia peršalimo simptomus, dažniausiai jie būna lengvi arba vidutinio sunkumo. Jie neretai būna aptinkami kartu su kitais virusais ir bakterijomis. Jeigu žmogus užsikrečia keletu virusų ir bakterijų vienu metu, tai gali sukelti rimtesnę ligą.

2004-aisiais buvo atrastas NL63 virusas. Juo buvo užsikrėtęs kūdikis Nyderlanduose, kentėjęs nuo bronchiolito. Manoma, kad šis virusas tarp žmonių galėjo būti šimtus metų, tačiau paprasčiausiai iki tol nebuvo atrastas. Kitas virusas, kurį po metų atrado Honkonge, vadinamas HKU1, juo užsikrėtęs vyresnio amžiaus žmogus sirgo plaučiu uždegimu. Šis virusas ir dabar aptinkamas tarp žmonių.

Koronavirusai, pasėję mirtį

Šiame amžiuje pasauliui jau teko susidurti su keletu agresyvesnių koronavirusų. Vienas iš jų buvo SARS-CoV, sukėlęs protrūkį Kinijoje 2003-iaisias. Manoma, kad šis virusas ir naujasis SARS-CoV-2 virusas turi daug panašumų. Nuo jų abiejų labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus, abu virusai sukelia panašius simptomus.

Kaip rašo portalas „Aljazeera“, nuo tada, kai buvo aptiktas šis virusas iki paskutinio užfiksuoto atvejo 2014-ųjų gegužę, buvo nustatyta, kad SARS-CoV virusu užsikrėtė 8098 asmenys, iš kurių mirė 774.

Šio viruso reprodukcijos skaičius (R0), parodantis, kiek žmonių gali užkrėsti vienas sergantysis, yra tarp 2 ir 4, vidutiniškai 3, kas reiškia, kad virusas yra labai užkrečiamas.

Praėjus dešimtmečiui nuo SARS-CoV protrūkio, 2012-aisiais buvo rastas MERS-CoV virusas, labiausiai paplitęs Saudo Arabijoje. Vėliau, 2015-aisiais MERS protrūkį patyrė Pietų Korėja, o 2018-iaisiais jis dar kartą pasikėsino į Saudo Arabijos žmonių gyvybes. Kiekvienais metais pasitaiko MERS atvejų, tačiau protrūkiai būna sėkmingai suvaldomi.

MERS taip pat yra ir gerokai mirtingesnis, palyginus su kitais koronavirusais. Remiantis portalo „Aljazeera“ pateikiama statistika, iš 2521 užsikrėtusių žmonių mirė net 866. Šio viruso R0 rodiklis buvo mažiau nei 1, kas rodo, kad MERS nėra labai užkrečiamas virusas.

SARS-CoV-2 iš šių trijų virusų yra mažiausiai mirtingas, tačiau, kadangi daug užsikrėtusių nejaučia jokių simptomų arba jie yra labai silpni, virusas sklinda labai greitai ir nepastebimai. Dėl to, kaip greitai jis sklinda, mirčių skaičius bus daug didesnis nei SARS-CoV ir MERS.

Kodėl nėra vakcinos nuo SARS ir MERS?

Jau ne vieneri metai praėjo nuo pirmųjų SARS ir MERS protrūkių, tačiau vakcinų nuo šių virusų nėra. Kodėl?

Pasirodo, mokslininkai bandė jas sukurti, tačiau nesėkmingai, rašo „South China Morning Post“.

SARS viruso genomo seką atkurti prireikė keturių mėnesių, kad būtų sukurti antigenai, kurie būtų tinkami naudoti gyvūnų ir žmonių ląstelių kultūrų tyrimams. Pirmasis potencialios SARS vakcinos bandymas su žmogumi įvyko 2004-ųjų metų gruodį Pekine. Tačiau tuo metu epidemija jau buvo pasibaigusi, todėl buvo teikiama pirmenybė kitų ligų tyrimams. SARS vakcinos tyrimai ir bandymai buvo atidėti į šalį.

Kadangi SARS virusas 2003-iais metais atsitraukė, o vakcinos kūrimas reikalauja didelių išteklių, kai kurie iškėlė klausimą, ar verta investuoti pinigus vakcinos kūrimui. Mokslininkai mano, kad tai priklauso nuo to, ar ši infekcija sugrįš ir kada tai bus.

Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad nors patvirtintos vakcinos nuo MERS nėra, keletas potencialių vakcinų vis dar vystomos. Mokslininkai mano, kad kai kurios vakcinos, bandytos SARS ir MERS virusų sukeltų infekcijų atvejais galėtų būti naudingos kuriant vakciną nuo naujojo koronaviruso SARS-CoV-2.

Populiariausi