Mokslas ir IT

2020.04.24 22:31

Profesorius Griškevičius: sunkiais COVID-19 atvejais liga paveikia daugumos organų kraujagysles

moteris, kuriai prieš gimdymą nustatytas COVID-19, su kūdikiu namuose
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.04.24 22:31

Jau pusantro mėnesio Lietuva gyvena karantino sąlygomis. Karantinas daro poveikį ne tik mums, potencialiems pacientams, bet ir medikams. Jų gyvenimas ir darbas taip pat pasikeitė. Nevyksta daug planinių operacijų, konsultuoti tenka telefonu, nepriima šeimos gydytojai, odontologai, į ligoninę patekęs pacientas turi būti apsaugotas nuo koronaviruso infekcijos, o jei suserga ja, izoliuotas, kad neužkrėstų kitų.

Kita vertus, koronavirusas kiekvieną minutę grasina ir patiems medikams, todėl daugelyje šalių tam tikromis valandomis žmonės jiems ploja, taip dėkodami už darbą. LRT laidoje apie tai kalbėjo Santaros klinikų profesoriai – COVID-19 procesų vadovas Laimonas Griškevičius ir Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė. Abu jie – ir Vyriausybės COVID-19 darbo grupės nariai.

Dienos tema. Laimonas Griškevičius: vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni serga sunkiai, o kiti – lyg niekur nieko, nėra (su vertimu į gestų k.)

– Infekcinių ligų klinika visada susiduria su rizikomis. Kiek virusas pakeitė klinikos darbą, kaip stipriai padidėjo rizika?

L. Jančorienė: Mes, infektologai, jau įpratę, kad vis pasikartoja įvairių infekcinių ligų protrūkiai. Aišku, tokio didelio pandeminio lygio protrūkio senokai neturėjome. Paskutinis toks, galima būtų sakyti, buvo gripo pandemija. Be abejo, per tuos 10 metų galbūt kažkiek ir buvome pakeitę savo darbo stilių, ir dabar prasidėjusi pandemija reikalavo mobilizacijos. Pirmiausiai žmogiškųjų išteklių mobilizacijos, darbo peržiūrėjimo, dar kartą pasikartojimo, kaip naudoti asmeninės apsaugos priemones. Iš tikrųjų gyvename tikrai tam tikra prasme ekstremaliomis sąlygomis, tačiau nepanikuojame.

– Kiek jūsų klinikoje šiuo metu yra ligonių?

L. Jančorienė: Klinika dabar susideda iš dviejų dalių. Turime Priėmimo skyrių, kur nuolatos labai dinamiškai tie pacientai keičiasi: atvyksta, juos apžiūri gydytojai, įvertina būklę, paskiria tyrimus, laukiame COVID-19 patvirtinančio tyrimo rezultatų. Buvo tokių momentų, kai Priėmimo skyriuje būdavo ir daugiau kaip 100 apsilankymų per dieną, dabar tas skaičius sumažėjo ir svyruoja maždaug apie 30.

Stacionaro skyriuje, kur gydomi žmonės, kuriems patvirtinta infekcija, šiuo metu jau turime 191 ligonį. Skyriuje gulinčių ligonių yra mažiau: vieni pasveiksta, išsirašo, atvyksta kiti, bet skaičius svyruoja nuo 30 iki 50. Kurie ligoniai išvyksta į Reanimacijos skyrių, vėliau grįžta pas mus. Taip kad situacija keičiasi.

– Kiek reanimacijoje yra ligonių šiuo metu? Ar jie visi priklauso rizikos grupei?

L. Griškevičius: Šiuo metu reanimacijoje yra gydomi 8 pacientai, dauguma jų priklauso rizikos grupei.

– Kalbama, kad šitas virusas labiau kimba prie vyrų, jie būtinai turi būti vyresni nei 60 metų. Galite patvirtinti? Ar vis dėlto amžius čia nėra kažkoks lemiamas faktorius?

L. Griškevičius: Šia liga serga ir vyrai, ir moterys, tačiau liga yra rizikingesnė vyrams – tą rodo moksliniai straipsniai ir statistika. Taip pat pacientams, kurie turi lydinčių ligų, ypač širdies kraujagyslių.

– Kiek tiesos, kad šitas virusas pažeidžia kraujagysles?

L. Griškevičius: Tai yra labai sudėtingas klausimas. Kodėl širdies kraujagyslių ligos? Daugelis bent jau mūsų pacientų, kurie labiausiai nuo šios ligos nukentėjo ir pateko į reanimaciją, turėjo lydinčių ligų. Tai daugiausia širdies kraujagyslių ligos, tokios įprastos, kaip arterinė hipertenzija, ir rizikos veiksniai, kaip didelis nutukimas. Sunkiausiais atvejais šis virusas pažeidžia daugelio organų kraujagysles ir sukelia krešėjimo sutrikimus, trombozes – tai pastebima ir ištirta, atlikus pacientų, mirusių nuo koronaviruso, organų tyrimus.

– Tai ne tik plaučiams šitas virusas yra pavojingas?

L. Griškevičius: Šis virusas sunkiausiais atvejais pažeidžia visas organų sistemas.

– Kodėl vienas žmogus serga labai sunkiai, o kitas – tarsi visai nieko? Ar tai lemia viruso kiekis, patekęs į žmogaus organizmą, ar čia yra kažkas kita?

L. Griškevičius: Šitas klausimas – labai sudėtingas, manau, vienareikšmio atsakymo nėra. Vieni tyrimai rodo tą, ką jūs sakote, bet kiti tiesiog konstatuoja, kad rizikos veiksniai yra amžius svarbiausia ir lydinčios ligos – tai didžiausias rizikos veiksnys sunkiai ligai. Kodėl taip yra, sunku pasakyti, kadangi virusas į audinius patenka per tam tikrus receptorius, kurie susiję su, pavyzdžiui, kraujospūdžio reguliavimu.

– Kiek šiuo metu, jeigu lygintume, yra ligonių, kurie serga tik COVID-19 ir turinčių dar ir kitų ligų?

L. Griškevičius: Sunku atsakyti į šitą klausimą. Akivaizdu, kad tie pacientai, kurie serga sunkiausiai, turi lydinčių ligų, daugelis jų – vyresnio amžiaus. Reikia nepamiršti, kad, įvairiais skaičiavimais, sunkesne ligos forma serga nuo 10 iki 20 proc. pacientų ir tik nuo kelių iki galbūt daugiausia 5 proc. patenka į intensyviosios terapijos skyrius.

– Jeigu pacientui konstatuojama mirtis, ji konstatuojama kaip nuo COVID-19 ar su COVID-19? Ar tai yra skiriama? Kiek yra mirusių pacientų, neturėjusių kitų ligų?

L. Griškevičius: Daugeliu atvejų to neįmanoma atsakyti. Pacientai, kurie miršta, dažniausiai turi lydinčių ligų. Pavieniai pacientai, kurie turėjo tiktai šią ligą. Dabar jau atsiranda duomenų, ypač iš JAV, kad kai kurios mirtys, kurios buvo dar prieš epidemiją, galbūt buvo susijusios su COVID-19. Atsakyti, kuri pagrindinė mirties priežastis, yra sudėtinga. Tačiau dabar pacientai, kurie miršta ir pagyvenusio amžiaus, ir su gretutinėmis ligomis, bet turėjo patvirtintą virusą, laikoma, kad COVID-19 yra ta priežastis, dėl kurios jie mirė.

– Šią savaitę Santaros klinikose gimdė moteris, kuriai atvykus buvo nustatytas COVID-19. Po gimdymo ir jos, ir kūdikio testai buvo neigiami. Kaip gali atsitikti, kad po kelių dienų jau nebėra COVID-19?

L. Jančorienė: Čia turbūt, kaip ir profesorius minėjo, ne į visus klausimus galima atsakyti vienareikšmiškai. Pati ligos diagnostika sukurta labai neseniai. Tai nauja infekcija, pagal kurią kurti tie molekulinių tyrimų analizavimo metodai, serologinių patikimų tyrimų Lietuvoje dar neturime, todėl kartais vertinti tų tyrimų rezultatų nėra lengva.

Gali būti įvairios situacijos: žmogus gali sirgti be simptomų, gali būti sirgimo pabaiga, gali būti tyrimo paklaida. Sunku būtų taip vienareikšmiškai atsakyti šitoje situacijoje. Svarbiausia, kad gimdyvė yra sveika, jos vaikelis taip pat, ir šeimos nariai patikrinti. Manau, tuo turime pasidžiaugti.

– Ar jau išrašyta iš ligoninės į namus, kaip buvo žadėta?

L. Jančorienė: Mano žiniomis, jau sėkmingai yra namuose.

– Išgirstame ir tokius atvejus, kai persirengusiems pacientams antrą kartą diagnozuojamas COVID-19. Ar tokių atvejų pasitaikė Santaros klinikose? Tai pakartotinis užsikrėtimas, o gal tai susiję, kaip sakote, su ne visai patikimais testais?

L. Jančorienė: Jau daug kartų diskutavome apie testus, kurie naudojami. Jeigu naudojami vadinamieji greitieji testai, iš tikrųjų jie nepatikimi, nors jie į Lietuvos rinką pateko, ir kai kurios klinikos bando juos naudoti. Nesiūlyčiau jų naudoti kalbant apie ūminės ligos diagnostiką. Ką mes matome su savo pacientais, ypač vyresnio amžiaus, tai pakankamai ilgą laiką virusas gali būti aptinkamas nosiaryklėje, nors žmogus jau neturi COVID-19 būdingų ligos požymių.

Tikrai pasitaiko, kad viename tyrime dar virusą aptinkame, kitame neaptinkame, bet tas sveikimo periodas yra gana ilgas, ir virusas gali būti aptinkamas nosiaryklėje. Ar galėtų būti pakartotinis užsikrėtimas tik persirgus? Kol kas abejočiau, galbūt dar daugiau pasipildys moksliniais įrodymais, tačiau greičiausiai tai yra tiesiog tos pačios infekcijos tęsinys. Neseniai mokslininkai publikavo tyrimą, atliktą Niujorke su atvykusiomis gimdyvėmis. 16 proc. gimdyvių testas iš nosiaryklės buvo teigiamas, nors jokių klinikinių simptomų jos neturėjo.

– Jeigu žmogus sunkiai persirgo pneumonija, jam pasveikus, liks kažkokie reiškiniai, pažeidimai? Nuo ko tai priklauso, nes sako, kad po to jie labai silpni, sunkiai kvėpuoja sugrąžinti iš reanimacijos, ir taip toliau? Ar jie gali visiškai pasveikti, kad nebeliktų jokių požymių?

L. Jančorienė: Iš tikrųjų apie tai dabar diskutuojama. Labai svarbu yra, koks pažeidimas plaučių buvo iki susergant, kadangi COVID-19 – dažniausiai plaučių pažeidimą sukelianti infekcija. Jeigu žmogus jau serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma yra didelė tikimybė, kad ta liga bus sunkesnė. Persirgus vidutinio sunkumo, sunkia arba labai sunkia pneumonija, kai jau reikia intervencinių priemonių, tokių kaip dirbtinė plaučių ventiliacija, gali dalis plaučių fibrozuoti, tarsi peraugti jungiamuoju audiniu.

Pasekmės po sunkios tokio pobūdžio pneumonijos tikrai gali būti ilgalaikės, todėl kaip tik dabar mes, ekspertų grupė, svarstome klausimą dėl pacientų stebėjimo po persirgtos pneumonijos. Būtų infektologo ir netgi plaučių ligų gydytojo pareiga pasekti tuos pacientus, įvertinti, kokie tie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai gali būti stebimi.

– Dabar nėra rimtų vaistų koronavirusui gydyti, todėl Pasaulio sveikatos organizacija inicijavo tarptautinį solidarumo tyrimą, kuriuo tikimasi atrasti efektyvų gydymosi metodą, ir Santaros klinikos tame dalyvauja. Kokie vaistai yra tiriami?

L. Griškevičius: Jūs teisi, PSO inicijavo tyrimą, ir jo metu tiriami keli vaistai. Tai gerai visiems žinomas vaistas hidroksichlorokvinas, naujas priešvirusinis vaistas remdesiviras ir vaistas nuo ŽIV lopinaviras yra lyginami su palaikomuoju gydymu. Šio tyrimo metu tiriami tiek visiškai nauji, tiek gerai žinomi vaistai.

– Skaičiau, kad remdesiviras nėra vaistas gydyti COVID-19, esą jis niekaip nepadeda. Čia yra tiesos, ką nors esate girdėjęs?

L. Griškevičius: Dabar pasaulyje susidariusi situacija, kai duomenis apie naujausius mokslinių tyrimų rezultatus sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš medicininių žurnalų. Lygiai prieš savaitę vienos kompanijos, gaminančios remdesivirą, akcijos pakilo, kai buvo paleistas gandas, kaip puikiai veikia. Lygiai po savaitės jau sakoma, kad visiškai neveikia.

Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad nei pirmo, nei antro tyrimo rezultatų nematėme publikuotų medicinos literatūroje, todėl atsakyti į šitą klausimą šiuo metu yra neįmanoma. Jis yra šiuo metu tyrimo stadijoje – ar jis veikia, ar ne, parodys klinikiniai tyrimai.

– Kaip manote, kada galime turėti atsakymą jau apie rimtus vaistus, kuriais būtų galima COVID-19 gydyti?

L. Griškevičius: Buvo žadėta, kad pirmuosius atsakymus turėsime dar šį mėnesį. Pirmuosius atsakymus, atlikus vadinamuosius atsitiktinės atrankos klinikinius tyrimus, kurie iš tikrųjų yra tikri tyrimai ir kurie pateikia tikrus atsakymus. Tačiau dabar atrodo iš tų duomenų, kuriuos gauname iš žiniasklaidos, kad tie tyrimai bus pratęsti dėl vienų ar kitų priežasčių. Greičiausiai pirmieji atsakymai bus vėliau, bet kada vėliau – sunku pasakyti.

– Dar teko girdėti apie vaistus „Avigan“ arba „Favipiravir“, esą jis labai geras, o Lietuva nekreipia dėmesio. Galite ką nors pasakyti apie šitą vaistą?

L. Griškevičius: Tai vaistas, kuris vartojamas Kinijoje ir Japonijoje, ir tai yra vaistas, kurio tyrimai su COVID-19 buvo atlikti taip pat Kinijoje. Tyrimai tikrai nebuvo geros klinikinės kokybės, įvertinus juos, labai sunku pasakyti, ar tai yra veiksmingas vaistas. Bet, kita vertus, taip pat turime pasiūlymą dalyvauti klinikiniame tyrime, kuriame preliminariai sutikome dalyvauti. Kai tas tyrimas atsiras ir jei COVID-19 infekcija tebesitęs Lietuvoje, dalyvausime tyrime ir prisidėsime prie atsakymo, ar šis vaistas veikia, ar ne.

– Nėra patvirtintų jokių vaistų, bet yra įvairių pasiūlymų. Ar, būdama infekcinių ligų specialiste, turite komentarą siūlymui COVID-19 gydyti sušvirkščiant dezinfektanto, kaip pasiūlė JAV prezidentas?

L. Jančorienė: Nežinau, turbūt tokiam metodui nepritarčiau. Iš tikrųjų gydome savo pacientus, pirmiausiai suteikiame visą palaikomąjį gydymą, deguonies terapiją, kas jiems labai svarbu. Turime savo gydymo įstaigoje pasitvirtinę gydymo protokolą, kurį kūrė visa ekspertų grupė, vertino kitų šalių ir kitų ekspertų patirtį. Turime savo vieną iš pasirinktų metodų, kurį taikome savo pacientams, labai atidžiai stebėdami jų būklę, tyrimų pokyčius. Kol kas rezultatais nesame nusivylę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt