Mokslas ir IT

2020.04.24 19:08

Izraelio mokslininkas paskaičiavo, kad virusas plisti nustoja po 70 dienų, tačiau lietuviai tuo abejoja

Patricija Kirilova, LRT.lt 2020.04.24 19:08

Izraelio mokslininkas Isaacas Benas-Israelis balandžio 16 d. publikavo savo tyrimą, kuriame aiškina, jog atsižvelgiant į statistiką, koronaviruso plitimas sustoja po 70 dienų. Anot jo, tam neturi jokios įtakos nei tai, kur jis paplinta, nei kokių priemonių imasi valdžia jo suvaldymui, rašo „The Times of Israel“. Tačiau lietuvių mokslininkai nesutinka su tokiais teiginiais.

Po 6 savaičių susirgimų skaičius ėmė mažėti

Kaip rašoma straipsnyje, koronaviruso plitimo schema yra panaši visose šalyse – tiek ten, kur įvestas karantinas, tiek ten, kur gyvenimo ritmas buvo išlaikytas toks, kaip įprasta.

Pateikiami duomenys sufleruoja, kad Izraelyje griežtą karantiną būtų galima nutraukti per keletą dienų ir palaikyti tik socialinio atstumo laikymosi politiką.

Buvo daug kalbama apie tai, jog koronavirusas plinta eksponentiškai, tačiau mokslininko teigimu, jeigu virusas būtų taip plitęs Izraelyje, šalis skaičiuotų kasdien dvigubai didesnį užsikrėtusiųjų skaičių. Kasdien sergančiųjų skaičius augtų vis labiau. Tačiau realybėje taip nenutiko.

Nuo vasario 20 iki balandžio 16 dienos nustatytų koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekė 12 758. Pirmąsias 4-5 savaites koronavirusas plito eksponentiškai, pradžios data laikant dieną, kai tik buvo nustatytas pirmasis infekcijos atvejis. Didžiausias užsikrėtusių atvejų skaičius per dieną buvo pasiektas maždaug po 6 savaičių, o nuo tada ėmė tolygiai mažėti.

Griežtą karantiną laiko didele klaida

Pasak I. Beno-Israelio, šis fenomenas matomas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad JAV užsikrėtusių žmonių skaičius yra ženkliai didesnis, koronaviruso plitimo modelis atrodo panašus. Situacija analogiška tiek Italijoje, kuri įvedė griežtą karantiną, tiek Švedijoje, besilaikančioje švelnios apribojimų politikos.

Pagal straipsnyje pateikiamus grafikus matyti, jog pasiekus piką, sergančiųjų skaičius šalyse po truputį ėmė mažėti. Grafikus galima pamatyti čia.

Matematiko nuomone, suprantama, kad visiškas užsidarymas sumažina viruso plitimą. Tačiau remiantis jo pateikiamais duomenimis, šalys, kurios netaikė griežtos karantino politikos, turėjo panašų viruso plitimo modelį kaip ir tos, kurios laikėsi griežtų apribojimų. Vis dėlto, kad būtų geriau suprantama, kaip tiksliai virusas plinta, reikėtų atlikti detalesnius tyrimus.

Interviu, duotame Izraelio televizijai, Isaacas Benas-Israelis sakė palaikantis socialinio atstumo laikymąsi, tačiau jo nuomone, pasaulinis ekonomikos stabdymas yra klaida atsižvelgiant į jo pateiktą statistiką. Jis pažymėjo, kad Izraelio atveju kasdien miršta apie 140 žmonių. Mokslininko įsitikinimu, ekonominės veiklos stabdymas dėl viruso, kasdien nužudančio vieną ar du žmones per dieną, yra radikali klaida, Izraeliui be reikalo kainuojanti 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Profesorius Gabi Barbashas, anksčiau vadovavęs Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijai, pabrėžė, kad I. Benas-Israelis smarkiai klysta – mirtingumas nuo koronaviruso būtų daug didesnis, jeigu šalys nebūtų priėmusios atitinkamų žingsnių.

Pasak profesoriaus, žmonės su koronavirusu gyvens dar ir kitais metais. Jis įsitikinęs, kad matematikams negalima spręsti, kada reikėtų atšaukti karantiną, nes jie nieko nesupranta apie biologiją.

Modelis tas pats, tačiau susirgimų skačius – ne

Vilniaus universiteto matematikos profesorius Alfredas Račkauskas LRT.lt paaiškino, kas yra eksponentinis koronaviruso plitimas.

„Įsivaizduokite S raidę. Ją galima paguldyti horizontaliau, arba pastatyti vertikaliau. Kuo stačiau ji stovi, tuo didesnis augimas. Kuo gulsčiau yra S raidė, tuo lėtesnis augimas. Tai tas status augimas dažnai vadinamas eksponentiniu augimu, jį galima aprašyti eksponentine funkcija“, – aiškino profesorius.

Paprašytas pakomentuoti Izraelio mokslininko nuomonę dėl koronaviruso plitimo, A. Račkauskas patvirtino tai, jog koronavirusas visur plinta panašiu modeliu – visose šalyse jis plinta ta pačia S forma, tik pas vienus ji yra statesnė, pas kitus labiau gulsčia.

„Estų, latvių ir lietuvių labai panaši forma, bet lietuvių yra gulsčiau pasvirusi S raidė, negu kitose šalyse. O JAV apskritai šauna iškart į viršų vos ne stačiai. Kad yra toks pats modelis, tai taip, anksčiau ar vėliau ji vis tiek pereina į horizontalų pavidalą, kai susirgimai lieka pavieniai ir jų sumažėja. Tai yra augimas, sulėtėjimas ir nunykimas“, – LRT.lt kalbėjo A. Račkauskas.

Pasak jo, nepaisant to, kad modelis yra toks pats, susirgimų skaičius gali stipriai skirtis skirtingose šalyse, todėl tikrai negalima sakyti, kad apsaugos priemonės neturi reikšmės.

„Galime įsivaizduoti paprastą pavyzdį. Kol dar nebuvo nė vieno įvežtinio susirgimo, jeigu būtume absoliučiai visus įvažiavusius patalpinę į dviejų metrų cilindrą, tai mes neturėtume jokių užsikrėtimų. Tai yra akivaizdu, kad yra didelė priklausomybė nuo priimtų priemonių“, – aiškino mokslininkas.

Sunku įrodyti, kad plitimas sustoja po 70 dienų

Profesorius LRT.lt teigė, jog matematiškai negalima įrodyti, kad viruso plitimas sustoja po 70 dienų, nes yra daugybė veiksnių, turinčių tam įtakos. Jo nuomone, kad virusas imtų ir staiga nustotų plisti konkrečiu laiku, sakyti būtų per drąsu.

„Mes turėjome ir Ebolą, ir SARS, tikrai taip nėra, kad yra fiksuotas laikas, kai viruso nebelieka. Praeina pakankamai ilgas laiko tarpas ir man atrodo, kad kiekvienas virusas turi savąjį. Tačiau aš tikrai nedrįsčiau tvirtinti, kad galima apskaičiuoti“, – aiškino A. Račkauskas.

Profesorius pastebėjo, kad Izraelio mokslininkas straipsnyje pateikė tendencijas ir vidutines trukmes. Kadangi dar ne visos šalys pasiekė piką, tai apie globalų rezultatą kalbėti dar anksti.

VU Biotechnologijų instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigė negalinti patvirtinti, kad per 70 dienų virusas nustoja plisti, tačiau jos nuomone, tai nelabai tikėtina.

„Jeigu iš tikrųjų taip būtų, tai įsivaizduokime Italiją, Ispaniją ir Lietuvą ar Lenkiją, kur po 70 dienų susirgimų skaičius pradeda kristi. Kokia viso to kaina? Vienur yra dešimtys tūkstančių mirčių ir daugybė užsikrėtusių, kitur tie skaičiai yra dešimt ar šimtą kartų mažesni. Tai kaip karantinas gali neturėti prasmės? Kaina yra skirtinga, ką tos šalys sumoka už savo strategiją“, – aiškino A. Žvirblienė.