Mokslas ir IT

2020.04.25 21:15

Koronaviruso pandemija paveikė ir „antivakserius“: kai kurie apsigalvojo dėl skiepų

LRT.lt 2020.04.25 21:15

Mokslininkai per neįtikėtinai trumpą laiką skuba išrasti vakciną nuo koronaviruso, o kai kurie politikai įspėja, kad įvesti apribojimai mūsų gyvenime gali viena ar kita forma išlikti tol, kol skiepai bus visuotinai prieinami, rašo „CNN Style“.

Tai kelia tam tikrų iššūkių judėjimui prieš skiepus, kurio daugelis narių yra priešiškai nusiteikę privalomos vakcinacijos atžvilgiu.

Tačiau ir šioje srityje naujasis koronavirusas paliko savo pėdsaką – kai kurie antivakseriai keičia požiūrį.

26 metų Haley Searcy iš Floridos CNN sakė, kad 2019 m. gimus dukteriai ji buvo griežtai prieš bet kokius skiepus.

„Mačiau tiek daug atvejų, kai kūdikiai mirė nuo SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) ar dėl skiepų patyrė kitų nepageidaujamų pavojingų reakcijų“, – aiškina ji, atkartodama moksliškai nepagrįstą, tačiau tarp skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusių asmenų dažną baimę, kad net ir griežtus bandymus įveikusios medicininės priemonės gali būti pavojingos.

„Pačių vakcinų bijojau ne mažiau nei ligų, nuo kurių jos apsaugo“, – sako moteris.

H. Searcy prisipažįsta, kad dukros gydytojai patarus ji, kad ir nenoriai, leido mergaitę paskiepyti, tačiau nepakeitė nuomonės, kad skiepai yra nereikalingi ir pavojingi. Požiūrį apsvarstyti privertė koronaviruso protrūkis.

„Susidūrusi su COVID-19, pamačiau, ką tokios ligos gali padaryti, kai nėra kontroliuojamos vakcinomis, – sako H. Searcy. – Mano motina serga plaučių liga, todėl jei ji susirgtų COVID-19, greičiausiai jokios pagalbos nebebūtų.

Labai daug skaičiau, kad galėčiau prieštarauti skleidžiamai dezinformacijai ir tikėtis kuo daugiau žmonių įtikinti likti namuose ir laikytis socialinio atstumo, kad tik ji nesusirgtų. Ant kortos pastatyta tiek daug gyvybių, tarp jų ir mano artimiausi žmonės.“

Gilindamasi į tai, kaip pasaulis anksčiau kovojo su pandemijomis, H. Searcy sužinojo, kad pastarojo meto pandemijos, tokios kaip kiaulių gripas, buvo suvaldytos vakcinomis.

„Sužinojau, kokie griežti yra vakcinų bandymai prieš jas pateikiant plačiajai visuomenei,“ – aiškina ji.

Moteris taip pat pasidomėjo šalimis, kurioms pavyko iki minimumo sumažinti koronaviruso plitimą.

„Konkrečiai neieškojau informacijos apie vakcinas, tačiau kuo daugiau domėjausi, tuo aiškiau darėsi, kad jos tikrai padėtų, ir tuo lengviau man tapo pripažinti, kaip antivakserių argumentams trūksta mokslinio pagrindimo,“ – sako H. Searcy.

Remiantis Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje vykdomo Pasitikėjimo vakcinomis projekto rėmuose atliktos visuomenės apklausos duomenimis, daugelyje šalių, įskaitant ir Jungtinę Karalystę bei Prancūziją, nerimą dėl vakcinų išreiškiantys argumentai tapo ne tokie kategoriški.

Projekto vadovės Heidi Larson teigimu, šie skaičiai rodo, jog, daugėjant mirčių nuo koronaviruso ir augant visuomenės suvokimui, kokia rimta yra ši infekcija, žmonės yra labiau linkę priimti vakciną.

„Manau, kad nėra abejonės, jog tai verčia žmones permąstyti daug dalykų“, – sakė ji, bet pridūrė, kad norint sužinoti ilgalaikę reakciją, reikia surinkti daugiau duomenų.

Anot jos, yra ir tokių, kurie persimeta į kitą pusę ir nepatikliai žiūri į galimą vakciną nuo COVID-19.

„Šiuo metu tinkamas laikas pakalbėti apie skiepų naudą, – sako H. Larson. – Jei būtume turėję vakciną nuo šios ligos, nebūtume šiuo metu įkalinti savo namuose, mūsų ekonomika nebūtų sušlubavusi, pasaulis nebūtų taip smarkiai pasikeitęs. Aš tik noriu paklausti, ar tikrai reikia laukti, kad nutiktų tokie rimti dalykai?“

Anot H. Larson, kai skiepai tampa visuotinai prieinami ir žmonės nebemato grėsmės, pasigirsta vis daugiau skeptiškų balsų. Tačiau, jos nuomone, visuomenės apsauga „priklauso tik nuo visuomenės bendradarbiavimo“.