Mokslas ir IT

2020.04.23 16:52

Profesorė Aurelija Žvirblienė: katės naujuoju SARS-CoV-2 virusu serga taip pat kaip ir žmonės

šiuo metu cirkuliuoja apie 30 koronaviruso variantų

VU Biotechnologijų instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė nuotolinės spaudos konferencijos metu teigė, kad pandemiją dabartiniame etape Lietuvoje pavyko suvaldyti, dėl to nėra jokių priežasčių, kodėl neturėtų būti pradėtas karantino švelninimas. Tačiau tai nereiškia, kad apribojimų galima nebesilaikyti.

Nėra priežasčių, kodėl negalima švelninti karantino

A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad ji pati dalyvavo Vyriausybės medikų darbo grupėje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl karantino švelninimo. Pasak jos, šiuo metu nėra jokių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima švelninti karantino.

„Sprendimas buvo vienareikšmis. Nėra priežasčių, kodėl karantinas vis dar turėtų būti toks pat griežtas. Žinoma, visada yra rizika, kad atlaisvinus karantiną, prasidės gaisras, mes iš tiesų turime žiūrėti į infekciją kaip į gaisrą. Tie židiniai, kaip matom, gali karts nuo karto įsiplieksti, nuo to niekas negali būti apsaugotas.

Žiūrint į bendrą tendenciją, tai skaičius nedidėja dramatiškai, svyruoja panašus ganėtinai ilgą laiką. Tai reiškia, kad pandemiją pavyko suvaldyti šiame etape. Be abejo, karantino atlaisvinimas nereiškia, kad galime nusiimti kaukes, pirštines ir važiuoti pas gimines“, – kalbėjo A. Žvirblienė ir pridūrė, kad apribojimai vis tiek išliks.

Molekulinis testas – pagrindinis viruso nustatymo metodas

Mokslininkė pastebėjo, kad dažnai kyla klausimai, kokie viruso nustatymo metodai yra tiksliausi. Anot jos, pagrindinis testas, kuriuo dabar nustatomas koronavirusas, yra molekulinis (PGR) testas, tačiau nemažai reikšmės turi ir antikūnų testai.

„Šiuo metu vienintelis pripažintas tikslus diagnostikos metodas yra molekulinis tyrimas – viruso RNR nustatymas. Be abejo, tai sudėtinga procedūra, trunkanti kelias valandas, žinoma, kad norėtųsi kažko paprastesnio, bet deja, tokia yra viruso biologija, neturime kito pasirinkimo. Kalbant apie antikūnų nustatymą, tai taip pat yra labai svarbu, šiuos tyrimus taip pat planuojama atlikti, bet antikūnai ir pats virusas yra skirtingi dalykai, nes antikūnai yra imuninio atsako rodiklis. Atskiras klausimas, kaip tas imuninis atsakas formuojasi, kiek laiko trunka, nėra aiškaus ir vienareikšmio atsakymo“, – aiškino profesorė.

Pasak mokslininkės, šiuo metu jau nustatyta nemažai viruso mutacijų.

„Šiuo metu cirkuliuoja apie 30 viruso variantų. Tai yra susiję su tuo, kad virusas labai paplito ir mutacijos yra natūrali viruso evoliucijos dalis. Kuo daugiau virusų, tuo didesnė tikimybė, kad mutacijos įvyksta“, – tvirtino profesorė.

Katės taip pat gali užsikrėsti koronavirusu

Daugeliui žmonių rūpi klausimas, ar naminiai gyvūnai gali užsikrėsti koronavirusu. Pastaruoju metu pasirodė keletas publikacijų apie tai, kad virusu užsikrėtė ir naminės katės.

Nepaisant to, kad anksčiau Pasaulinė sveikatos organizacija teigė, jog gyvūnai negali užsikrėsti koronavirusu, A. Žvirblienė patvirtino, kad pagal naujausius mokslinius duomenis, katės taip pat gali juo užsikrėsti. Pasirodo, kad maži maži kačiukai nuo katės taip pat užsikrečia. Anot profesorės, visi kačių šeimos gyvūnai, tarp jų tigrai ir liūtai, jautrūs šiam virusui.

„Kačių infekcija panaši į žmonių. Virusas patenka į plaučius, į žarnyną, gali būti pašalinamas su išmatomis iš kačių organizmo. Katė, kuri užsikrėtusi koronavirusu, gali užkrėsti ir savo kačiukus“, – aiškino A. Žvirblienė.