Mokslas ir IT

2020.04.22 21:50

Ar koronaviruso pandemija padės pasiekti proveržį sprendžiant klimato kaitos klausimus?

Rūta Dambravaitė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2020.04.22 21:50

„Jei esate name ir jame staiga pasigirsta gaisro signalas, visų pirma apsidairote aplink ir žiūrite, kaip reaguoja kiti žmonės. Mokslininkų eksperimentai patvirtina, kad toks elgesys yra dažniausias. Jei žmogus, kurį laikote lyderiu, elgiasi ramiai ir į signalą nereaguoja, jūs taip pat situacijos nevertinsite kaip keliančios grėsmę. Tokiu būdu veikia ir visuomenės reakcija į nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos“, – LRT RADIJUI sako Kanados klimato aktyvistas Louisas Ramirezas.


Pandemija – retai pasitaikanti galimybė kurti

Į kokį pasaulį sugrįšime, kuomet koronaviruso pandemija bus nuslopinta? „Suirutės laikai visada atneša radikalias permainas“, – taip savo publikaciją dienraštyje „The Guardian“ pradeda amerikiečių žurnalistas Peteris Bakeris. Jis rašo, kad kilusi pandemija yra sykį per amžių pasitaikanti galimybė perkurti visuomenę ir sukurti geresnę ateitį. Tačiau nemaža dalis visuomenės veikėjų baiminasi, kad nelygybė tik dar labiau išryškės.

Vilniaus universiteto (VU) klimatologas Justinas Kilpys pritaria amerikiečių žurnalistui, kad koronaviruso sukelta pandemija taps atspirtimi pokyčiams. „Tai yra išskirtinė situacija. Mūsų karta dar nebuvo susidūrusi su tokiais iššūkiais. Kaip rodo istorija, po tokių didelių visuomeninių sukrėtimų dažnai įvyksta pakankamai dideli pokyčiai tiek ekonomikoje, tiek moksle, tiek ir pačioje visuomenėje. Neabejoju tuo, kad, po šitos pandemijos ir koronaviruso pabaigos, pasaulis pasikeis, – sako VU klimatologas. – Tik nesu tikras, į kurią pusę.“

Jau minėtas amerikiečių žurnalistas Peteris Bakeris pateikia pavyzdžių, kaip krizė sukūrė pagrindą esminiams pokyčiams pasaulyje. Ir dažniausiai – teigiamiems. 1918-aisiais kilusi ispaniškojo gripo pandemija davė pagrindus susikurti nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms daugybėje Europos valstybių.

Svarbu neapleisti jau pradėtų darbų

Tuo tarpu Didžioji depresija ir antrasis pasaulinis karas davė pagrindą kurtis moderniajai gerovės valstybei. Tačiau krizės gali dar labiau išryškinti šalyse esamas nelygybes. To pavyzdys – 2008-aisiais smogusi finansų krizė.

Ar pavyks pasiekti proveržį, sprendžiant klimato kaitą, priklausys nuo to, kaip į šią problemą bus žvelgiama krizės akivaizdoje. Pasak klimatologo J. Kilpio, priemonės išlieka tos pačios: energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinanti energetika, taršos mažinimas, darnus vartojimas ir žiedinė ekonomika.

Yra tikimybė, kad judėjimas už klimatą sustiprės ir įgaus daugiau prasmės, tačiau neatmetu scenarijaus, kad ši krizė tik dar labiau išryškins jau egzistuojančią nelygybę ir socialinę atskirtį. Pandemija gali iššaukti verslo korporacijų godumą, norint išsilaikyti ir toliau plėsti savo įtaką valdžioje.

„Svarbiausia yra neapleisti tų darbų, kurie jau yra pradėti. Tiek kalbant apie Paryžiaus klimato susitarimą ar Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuris buvo svarstomas dar prieš prasidedant pandemijai. Ateinantiems septyneriems metams, prieš koronaviruso pandemiją, šitame ES biudžete, didelis dėmesys buvo skiriamas klimato kaitai ir klimato kaitos sprendimams. Dabar kyla klausimas, ar šios pandemijos metu ir jai baigiantis, klimato kaita išliks prioritetų sąraše?“, – retoriškai klausia pašnekovas.

Pandemija gali sužadinti verslo korporacijų godumą

Kas taps prioritetu ir kuria linkme suks pasaulis, priklauso nuo mūsų – Žemėje gyvenančių žmonių. Taip savo mintį pradeda klimato aktyvistas iš Kvebeko Louisas Ramirezas. Jis yra vienas iš klimato aktyvistų judėjimo Kanadoje „Extinction Rebellion“ įkūrėjų. Pasak jo, nekyla klausimų, kad mūsų laukia radikalūs pokyčiai.

„Tik dar neaišku, kokie tie radikalūs pokyčiai bus. Yra tikimybė, kad judėjimas už klimatą sustiprės ir įgaus daugiau prasmės, tačiau neatmetu scenarijaus, kad ši krizė tik dar labiau išryškins jau egzistuojančią nelygybę ir socialinę atskirtį. Be to, pandemija gali iššaukti verslo korporacijų godumą, norint išsilaikyti ir toliau plėsti savo įtaką valdžioje, – samprotauja Kanados klimato aktyvistas. – Tai gi, svarbiausias klausimas yra ne tai, kaip koronaviruso pandemija paveiks klimato krizę, bet kaip į ją reaguos žmonės.“

Kodėl pasaulis per labai trumpą laiką mobilizavosi, kad pristabdytų koronaviruso plitimą, tačiau nesiima nė iš tolo panašių veiksmų dėl klimato krizės? L. Ramirezas įsitikinęs, kad dėl tokios situacijos yra kalta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai neigia klimato kaitą, o didžiausia pasaulio ekonomika praėjusiais metais oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Įtakos turi ir lyderio neveiksnumas

Tai, kaip šiandien reaguojama į klimato krizę yra vadinama kolektyviniu atmetimu, sako L. Ramirezas. „Jei esate name ir jame staiga pasigirsta gaisro signalas, visų pirma apsidairote aplink ir žiūrite, kaip reaguoja kiti žmonės. Mokslininkų eksperimentai patvirtina, kad toks elgesys yra dažniausias.

Jei žmogus, kurį laikote lyderiu, elgiasi ramiai ir į signalą nereaguoja, jūs taip pat situacijos nevertinsite kaip keliančios grėsmę. Tokiu būdu veikia ir visuomenės reakcija į nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos. Nuomonę formuoja masinė žiniasklaida ir klimato kaitą neigianti JAV respublikonų partija.

Be to, svarbu pabrėžti, kad klimato kaitos padarinių dar nejaučiame taip stipriai arba jie vyksta kažkur toli, arba įsibėgės tik vėliau. Dėl šių priežasčių dar neįžengėme į kolektyvinį prabudimą. Mūsų klimato mobilizacijos judėjimas bando padėtį keisti ir įtikinti visuomenę, kad grėsmė yra reali, tad ir veikti reikia tuojau pat“, – neabejoja kanadietis klimato aktyvistas Louisas Ramirezas.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius