Mokslas ir IT

2020.04.22 09:50

Išlieka vilčių, kad vasarą virusas galėtų atsitraukti: pastebėta, kad kitų koronavirusų paplitimas priklauso nuo sezono

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.22 09:50

Ar naujajį koronavirusą gali paveikti karštis? O šaltis? Kol kas į šiuos klausimus mokslininkų atsakymas yra neigiamas. Pagal tai, kaip plinta koronavirusas per visą pasaulį, nepanašu, kad klimatas taip pat jam turi didelę įtaką. Vis dėlto, mokslininkai pastebėjo, kad kitų žmogaus koronavirusų plitimas žiemą ir vasarą yra skirtingas.

Kiek žinoma, klimato sąlygos SARS-CoV-2 viruso neveikia

Kaip informuoja PSO, nesvarbu, koks saulėtas ar karštas oras bebūtų, vis tiek išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19.

Anksčiau ekspertai manė, kad sezoniškumas turės įtakos viruso plitimui. Protrūkio pradžioje daugelis tikėjosi, kad šis virusas bus kaip ir kiti koronavirusai, todėl jį paveiks aukšta temperatūra. Pasaulyje matoma tendencija, jog dauguma infekcijų plinta šaltesniu metų periodu.

Šiuo metu mokslininkai negali pasakyti, ar oro temperatūra turi kokią nors įtaką viruso plitimui, reikia palaukti, kol pasikeis sezonai, kad būtų galima tai įvertinti. Tačiau kol kas matyti, kad virusas sklinda ir tose šalyse, kur dabar vyrauja aukšta oro temperatūra.

Šaltis, deja, irgi neturi įtakos virusui. PSO pabrėžia, kad tikėti, jog atšiaurios oro sąlygos galėtų sustabdyti virusą, nėra jokio pagrindo, nes žmogaus vidutinė kūno temperatūra siekia 36,6 – 37 laipsnius Celsijaus nepaisant to, kokia temperatūra yra lauke.

Kitus koronavirusus karštis nužudo

Nors yra tyrimų, anot kurių, virusą gali paveikti tam tikra temperatūra, tokia informacija nėra patvirtinta. Pavyzdžiui, svetainėje „bioRxiv“ pasirodęs Marselio universiteto mokslininkų tyrimas teigia, jog COVID-19 infekciją sukeliantis virusas SARS-CoV-2 virusas 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje gali išgyventi apie valandą, o 92 laipsnių temperatūroje virusas žūsta po 15 minučių. Šio tyrimo duomenis perpublikavo amerikiečių portalas „Newsweek“. Vis dėlto, kiti mokslo žurnalai šio tyrimo duomenimis nepasidalino ir jų neperžiūrėjo, todėl šiuos duomenis reikėtų vertinti kritiškai.

Tačiau žinoma, kad 2003-iaisiais Kinijoje siautėjusį SARS-CoV virusą slopina aukšta temperatūra. Remiantis PSO informacija, šis virusas žūsta per 15 minučių aplinkoje, kurios temperatūra siekia 56 laipsnius Celsijaus.

Vis dėlto, svarbu suprasti, kad deginantis dušas, ledo vonios, UV spinduliai ir kiti panašūs metodai greičiausiai nepadės apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos. PSO įspėja, kad išmėginti tokius metodus gali būti labai pavojinga ir sukelti kitokį pavojų sveikatai. Pavyzdžiui, jeigu maudysitės itin karštame vandenyje, galite nudegti, o UV spinduliai gali pažeisti odą.

Išlieka viltis, kad vasarą virusas galėtų atsitraukti

Pasak „Medical News Today“ publikuoto tyrimo, kiti žmogaus koronavirusai labiau priklausomi nuo sezono. Mičigano universiteto visuomenės sveikatos mokykla aštuonerius metus stebėjo grupę savanorių ir nagrinėjo keturių labiausiai paplitusių žmonių koronavirusų paplitimą populiacijoje.

Atlikę tyrimą, mokslininkai išsiaiškino kad tik 2,5 proc. žmogaus koronavirusų sukeltų infekcijų pasireiškė tarp biržėlio ir rugsėjo.

Negana to, visų keturių koronavirusų, kuriuos analizavo mokslininkai, paplitimo modelis buvo labai panašus: akivaizdus plitimo didėjimas gruodį, didžiausias protrūkis fiksuojamas sausį ir vasarį, o kovą pastebėtas sumažėjimas.

Kaip rašo „The Guardian“, Londono universiteto koledžo mokslininkai pateikė anksčiau atliktą tyrimą, kuriame prieš keletą metų taip pat buvo analizuojami į SARS-CoV-2 panašūs koronavirusai. Mokslininkai išsiaiškino, kad didžiausias užkrečiamumas koronaviruso infekcijomis buvo vasario mėnesį, o vasaros mėnesiais stipriai sumažėjo. Kiti tyrimai parodė, kad koronavirusai yra sezoniniai atsižvelgiant į kintančią oro temperatūrą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt