Mokslas ir IT

2020.04.18 21:12

Mokslas griauna mitus apie koronavirusą: teiginiai, kuriais nereikėtų tikėti

LRT.lt 2020.04.18 21:12

Naujajam koronavirusui toliau plintant visame pasaulyje, internete nepaliaujamai sklinda su infekcijos protrūkiu susijusios naujienos ir socialinių tinklų įrašai. Apmaudu, tačiau dėl tokio sunkiai aprėpiamo informacijos kiekio kartais gali būti sunku atskirti faktus ir pramanus, o viruso protrūkio metu gandai ir dezinformacija gali būti labai pavojingi.

„Live Science“ sudarė įtaigiausių mitų, susijusių su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2 ir jo sukeliama liga COVID-19, sąrašą ir paaiškino, kodėl juose skelbiama informacija yra klaidinanti arba tiesiog klaidinga.

Mitas: veido kaukės gali apsaugoti nuo viruso

Standartinės chirurginės kaukės negali apsaugoti nuo SARS-CoV-2, nes jos nėra skirtos viruso dalelėms sulaikyti ir nepakankamai priglunda prie veido. Tačiau chirurginės kaukės gali padėti infekuotiems žmonėms toliau neplatinti viruso, nes jos sulaiko burnos ir nosies išskyras. LRT.lt primena, kad dėl kaukių efektyvumo ne kartą buvo diskutuota ir Lietuvoje. Daugiau apie tai galite skaityti straipsnyje apačioje.

Sveikatos priežiūros įstaigose naudojami specialūs respiratoriai N95, kurie stipriai sumažina medicinos darbuotojams riziką užsikrėsti virusu. Reikalingi apmokymai, kaip teisingai užsidėti N95 respiratorius ant nosies, skruostų ir smakro, užtikrinant, kad neliktų plyšių, pro kuriuos galėtų pateikti oras. Po kiekvieno dėvėjimo respiratorius turi būti patikrintas, ar neatsirado pažeidimų.

Mitas: šis virusas tėra mutavusi įprasto peršalimo forma

Ne, taip nėra. Koronavirusai yra didelė įvairias ligas sukeliančių virusų šeima. SARS-CoV-2 turi panašumų į kitus koronavirusus, kurių keturi sukelia įprastą peršalimą. Visi penki virusai ant savo paviršiaus turi dygliukus ir naudojasi vadinamaisiais dyglio baltymais (angl. spike proteins), kad patektų į šeimininko ląsteles. Visgi keturi peršalimą sukeliantys koronavirusai – 229E, NL63, OC43 ir HKU1 – kaip pirminiais šeimininkais naudojasi žmonėmis. Apie 90 proc. SARS-CoV-2 genetinės medžiagos sutampa su šikšnosparnių virusų genetine medžiaga, o tai leidžia daryti prielaidą, kad šis virusas pirmiausia buvo būdingas šikšnosparniams ir tik vėliau perėjo žmonėms.

Mitas: virusas greičiausiai buvo sukurtas laboratorijoje

Nėra jokių įrodymų, kad šis virusas būtų žmogaus rankų darbas. SARS-CoV-2 labai primena du kitus koronavirusus, kurių protrūkiai buvo stebimi per pastaruosius keletą dešimtmečių – SARS-CoV ir MERS-CoV. Be to, panašu, kad visi trys virusai žmonėms perėjo iš šikšnosparnių. Kitaip tariant, SARS-CoV-2 savybės atitinka kitų natūraliai atsiradusių ir iš gyvūnų žmonėms perėjusių koronavirusų charakteristiką.

Mitas: užsikrėtimas COVID-19 prilygsta mirties nuosprendžiui

Taip tikrai nėra. Remiantis vasario 18 d. Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro paskelbtu tyrimu, apie 81 proc. šia infekcija užsikrėtusių žmonių perserga pakankamai lengvai. Apie 13,8 proc. praneša apie sunkius simptomus, tai reiškia, kad juos kamuoja dusulys, reikalingas papildomas deguonies tiekimas, o apie 4,7 proc. atvejų yra kritiniai, kai pacientui sutrinka kvėpavimas ir gyvybiškai svarbių organų veikla, prasideda septinis šokas. Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad tik 2,3 proc. COVID-19 užsikrėtusių žmonių miršta. Rizikos grupei priskiriami vyresni ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Taigi, nors ir nėra priežasčių panikuoti, žmonės turėtų pasiruošti, saugotis patys ir saugoti kitus.

Mitas: vitaminas C ir jo turintys maisto papildai padeda apsisaugoti nuo COVID-19

Mokslininkai iki šiol nėra radę įrodymų, kad vitaminą C vartojantys žmonės įgytų imunitetą COVID-19 infekcijai. Tiesą pasakius, daugelis žmonių tokiu būdu net neapsisaugo nuo paprasto peršalimo, nors manoma, kad šis vitaminas gali palengvinti peršalimo simptomus ir sutrumpinti ligos eigą.

Visgi vitaminas C atlieka svarbų vaidmenį žmogaus organizme, palaiko normalią imuninės sistemos funkciją. Šis vitaminas taip pat yra antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti organizmo audinius. Jis taip pat padeda organizmui sintetinti hormonus, kaupti kolageną ir užsandarinti lengvai pažeidžiamą jungiamąjį audinį, kad pro jį neprasiskverbtų patogenai.

Todėl be jokios abejonės vitaminas C yra reikalingas ir turi būti įtrauktas į maisto racioną, siekiant palaikyti sveiką imuninės sistemos funkciją. Tačiau maisto papildų vartojimas greičiausiai nepadės apsisaugoti nuo COVID-19 ir tegali suteikti tik labai nežymią persvarą kovoje su šiuo virusu, jei jį pasigautumėte. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti vadinamieji imunitetą stiprinantys papildai, kaip antai cinkas, žalioji arbata ar ežiuolė, tarnautų kaip veiksminga COVID-19 prevencijos priemonė.

Mitas: nesaugu gauti siuntinius iš Kinijos

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, gauti siuntinius iš Kinijos yra visiškai saugu. Ankstesni tyrimai parodė, kad koronavirusai ilgai neišgyvena ant tokių daiktų kaip laiškai ar siuntiniai. Remdamiesi turimomis žiniomis apie panašius koronavirsus, pavyzdžiui, MERS-CoV ir SARS-CoV, ekspertai mano, kad naujasis koronavirusas taip pat ilgai neišsilaiko ant paviršių.

Kad virusas išliktų gyvybingas, jam reikalingas specifinis aplinkos sąlygų, tokių kaip temperatūra, UV spinduliuotė ir drėgmė, derinys, o siuntų aptarnavimo ir gabenimo metu jį sukurti būtų pakankamai sudėtinga.

Mitas: mirštamumas nuo koronaviruso mažesnis nei nuo gripo

Kol kas panašu, kad mirštamumas nuo koronaviruso yra didesnis nei nuo gripo. Visgi dar lieka daug neaiškumų, susijusių su tikraisiais mirštamumo nuo COVID-19 rodikliais. Mirštamumas nuo sezoninio gripo JAV paprastai siekia apie 0,1 proc. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, šiais metais mirštamumas nuo gripo JAV tesiekia 0,05 proc.

Palyginimui, naujausi Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vasario 18 d. paskelbti duomenys rodo, kad COVID-19 mirštamumo rodikliai yra 20 kartų didesni ir siekia apie 2,3 proc. Visgi šie skaičiai nuolat kinta ir kol kas ne visai tiksliai atspindi tikrąjį mirštamumo lygį.