Mokslas ir IT

2020.04.19 21:02

Mokslininkai išsklaido vieną didžiausių mitų: imuniteto sustiprinti neįmanoma

LRT.lt 2020.04.19 21:02

Kad ir kaip būtų liūdna, idėja, kad piliulės, madingas supermaistas ar sveikos gyvensenos įpročiai yra greičiausias būdas sustiprinti imuninę sistemą, tėra mitas, rašo „BBC Future“. Tiesą pasakius, tokia sąvoka kaip „imuniteto stiprinimas“ neturi jokio mokslinio pagrindimo.

„Imunitetą sudaro trys skirtingi komponentai, – sako Jeilio universiteto imunologė Akiko Iwasaki. – Pirmiausia, yra tokie dalykai kaip oda, kvėpavimo takai ir gleivinės, kurie sukuria barjerą infekcijoms. Tačiau vos tik virusas įveikia šias gynybines linijas, prasideda įgimta imuninė reakcija.“ Ją inicijuoja cheminės medžiagos ir ląstelės, kurios akimirksniu ima signalizuoti apie pavojų ir stoja į kovą su įsibrovėliu.

„Kai to nepakanka, įsijungia adaptyvi imuninė sistema,“ – sako mokslininkė. Į procesą įsitraukia ląstelės ir baltymai – antikūnai – kuriems susidaryti prireikia keleto dienų ar savaičių. Svarbu nepamiršti, kad adaptyvi imuninė sistema kovoja tik su tam tikrais patogenais. „Todėl, pavyzdžiui, COVID-19 būdinga T ląstelė nereaguos į gripo ar bakterinius patogenus,“ – aiškina imunologė.

Daugelis infekcijų galiausiai sukelia adaptyviosios imuninės sistemos reakciją. Tačiau yra ir kitas būdas ją suaktyvinti – vakcinacija. Organizmo „supažindinimas“ su gyvais ar negyvais mikrobais ar jų dalimis gali jam padėti vėliau atpažinti tikruosius užkratus, kai šie atsiranda aplinkoje.

Imuniteto „stiprinimo“ sąvoka, greičiausiai, turėtų reikšti tai, kad šios reakcija tampa aktyvesnės ar stipresnės.

Realybėje mes to visai nenorėtume.

Paimkime paprasto peršalimo simptomus: kūno skausmai, aukšta temperatūra, miglotas mąstymas, didžiulis išskyrų iš nosies kiekis. Daugelį šių problemų sukelia visai ne virusas. Jas specialiai iššaukia mūsų pačių organizmas, nes taip į užkratą reaguoja mūsų imuninė sistema.

Šiuo atveju gleivės padeda išstumti patogeną, temperatūra paverčia organizmą per karšta terpe virusui tarpti ir daugintis, o skausmai ir bendra prasta savijauta tėra pašalinis mūsų venomis cirkuliuojančių ir imuninių ląstelių atsaką į infekciją reguliuojančių cheminių medžiagų poveikis. (Šie simptomai taip pat siunčia signalą smegenims, kad metas sulėtinti tempą ir leisti organizmui atsigauti).

Gleivės ir cheminiai signalai yra neatsiejama uždegimo, kuris ir yra sveikos imuninės sistemos reakcija, dalis. Tačiau šis procesas alina organizmą, todėl vargu ar norėtume, kad jis visą laiką būtų aktyvuotas. Daugelis virusų, tarp jų ir COVID-19, bet kuriuo atveju tokią organizmo reakciją sukels. Jei kombuča, žalioji arbata ar kiti rinkoje siūlomi „imunitetą stiprinantys“ mišiniai turėtų kokį nors poveikį, jie ne sveiką veido spindesį mums garantuotų, jie sukeltų nesibaigiančią slogą.

Skamba ironiškai, tačiau dažnai teigiama, kad „imunitetą stiprinantys“ produktai mažina uždegimą.

Suaktyvinus kitą imuniteto komponentą – adaptyviąją imuninę sistemą – pojūčiai taip pat būtų itin nemalonūs. Pavyzdžiui, alergijos pasireiškia tuomet, kai pernelyg uolios ląstelės į nepavojingus svetimkūnius, tokius kaip žiedadulkės, ima reaguoti kaip į organizmo priešus. Kaskart aptikusios svetimkūnį, jos įjungia įgimtą imuninę reakcija, kuri pasireiškia čiauduliu, perštinčiomis akimis ir bendru organizmo nuovargiu. Vėlgi greičiausiai ne to mums linki savo „imunitetą stiprinančius“ produktus reklamuojantys žmonės.

Bet gal šiek tiek susilaikykime nuo „imuniteto stiprintojų“ kritikos ir tarkime, kad kai kurie produktai gali teigiamai paveikti imuninės sistemos reakcijas, o ne tiesiogiai jas „sustiprinti“.

„Blogiausia tai, kad daugelis šių teiginių neturi jokio pagrindo,“ – sako A. Iwasaki. Tad kuo gi jie remiasi ir apskritai, ar yra teigiamai imunitetą veikiančių dalykų?

Jei esate sveikas, užmirškite bet kokius papildus, išskyrus vitaminą D

Daugelis multivitaminų reklamuojami teigiant, kad jie „stiprina imunitetą“ ar „palaiko sveiką imuninę funkciją“. Tačiau kaip jau 2016 m. rašė „BBC Future“, maisto papildai su multivitaminais neturi jokio poveikio sveikiems žmonėms, o kai kurie jų gali net būti žalingi.

Paimkime vitaminą C. Šio antioksidanto poveikis sveikatai mitologizuojamas dar nuo tų laikų, kai du kartus Nobelio premiją pelnęs Linusas Paulingas susižavėjo jo poveikiu, gydant peršalimą. Metų metus tyręs šį vitaminą, jis galų gale pradėjo vartoti jį po 18 tūkst. mg per dieną, maždaug 300 kartų viršydamas šiuo metu rekomenduojamą dienos normą.

Visgi nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų vitamino C, kaip veiksmingos priemonės, gydant peršalimą ir kitas kvėpavimo takų ligas, reputaciją. 2013 m. savo nešališkumu garsėjančios organizacijos „Cochrane“ atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiems žmonėms „skirtos didelės vitamino C dozės, vos pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, neturėjo jokio nuoseklaus poveikio ligos eigai ar simptomų intensyvumui.“

Tiesą pasakius, ne vienas ekspertas vitamino C rinką laiko tam tikra reketo forma, nes daugelis žmonių šios medžiagos pakankamai gauna su maistu. Nors 15-18 a. skorbutas, kaip manoma, pražudė du milijonus jūrininkų ir piratų, šiuo metu nuo vitamino C trūkumo kenčia kur kas mažiau žmonių. Pavyzdžiui, 2016-2017 m. Anglijoje hospitalizuota vos 128 šia liga sergančių asmenų. Kita vertus, dėl per didelių vitamino C dozių gali pradėti formuotis inkstų akmenys.

„Maisto papildai su vitaminais nėra naudingi jūsų imuninei sistemai, jei jūsų organizmas nestokoja kokio nors konkretaus vitamino,“ – sako A. Iwasaki.

Išsivysčiusiame pasaulyje daugelis žmonių reikiamą maistingųjų medžiagų ir vitaminų dozę gauna su maistu (jei neriboja kokių nors produktų vartojimo, pavyzdžiui, nėra veganai). Visgi yra viena išimtis – vitaminas D. A. Iwasaki teigimu, šio papildo vartojimas tikrai nepakenktų.

Keletas tyrimų susiejo nepakankamą vitamino D kiekį su didesne rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis ir kur kas sunkesne jų eiga susirgus. Taip pat nustatytos sąsajos su autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, vystymusi.

Tiesą pasakius, daugelis imuninių ląstelių gali aktyviai atpažinti vitaminą D, todėl manoma, kad jis vaidina svarbų vaidmenį tiek įgimtoje , tiek ir įgytoje imuninės sistemos reakcijoje, nors kol kas iki galo neaišku, kaip visa tai vyksta.

Tačiau svarbiausia tai, kad vitamino D trūkumas stebimas daugelyje šalių, net ir turtingiausiose. 2012 m. buvo paskaičiuota, kad apie milijardą žmonių visame pasaulyje negauna šios medžiagos pakankamai. O šiuo metu, kai vis daugiau žmonių raginami neiti iš namų, galima nesunkiai įsivaizduoti, jog, neturint galimybės ilgesnį laiką pabūti saulėje, vitamino D trūkumas tik dar labiau didės.