Mokslas ir IT

2020.04.17 10:01

Čaplinskas įvardijo, kokios gali būti pandemijos baigtys: viena labai neįtikima, kita pavojinga ir trečia labai ilga

LRT.lt 2020.04.17 10:01

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas išskyrė tris galimas koronaviruso pandemijos pabaigas. Pasak jo, šiuo metu, kol COVID-19 ligą sukeliančių SARS-CoV-2 virusų bus nors vienoje vietoje, liks tikimybė, kad vienas užsikrėtęs keliautojas vėl įžiebs žiežirbų šalyse, užgesinusiose ugnį.

„Esant šioms sąlygoms, gali būti trys baigtys: viena labai neįtikima, kita pavojinga ir trečia labai ilga.

Pirmoji. Kiekviena tauta tuo pačiu metu sustabdys virusų plitimą, kaip buvo SŪRS atveju 2003 m. Tačiau atsižvelgiant į pandemijos mastą ir tai, kaip blogai sekasi daugumai valstybių, pasaulinės kontrolės tikimybė beveik lygi nuliui.

Antroji. Virusai elgsis kaip praėjusių gripo pandemijų metu. T.y. jie praūš per pasaulį, palikdami pakankamai atsparių gyvųjų, kurie įgis imunitetą, todėl virusui bus sunku rasti naujų šeimininkų. Šis „kolektyvinio imuniteto“ scenarijus būtų greitas, todėl viliojantis. Bet sąnaudos būtų baisios: milijonai mirusiųjų ir suniokotos sveikatos apsaugos sistemos.

Trečioji. Pasaulis pakliūtų į užsitęsusias virusų gaudynes, slopindamas protrūkius tai šen, tai ten, kol bus pagaminti skiepai. Tai geriausia išeitis, bet ilgiausia ir sunkiausia. Viskas priklauso nuo skiepų. Iki šiol nebuvo vakcinos nuo koronavirusų, todėl mokslininkai turėjo pradėti beveik nuo nulio“, – savo feisbuko paskyroje rašo S. Čaplinskas.

Pasak jo, pirmieji žingsniai kovojant su pandemija padaryti stebėtinai greitai. JAV biotechnologijų kompanija „Moderna“ ir Nacionaliniai sveikatos institutai jau pradėjo ankstyvuosius klinikinius tyrimus. Vos praėjus 63 dienoms po to, kai buvo nustatyta viruso genų seka, gydytojai jau sušvirkštė galimą vakciną žmogui.

„Žinomo JAV gydytojo, imunologo A.S. Fauci nuomone, „Tai – pasaulio rekordas“. Bet šis etapas greičiausias iš visų kitų, kurie bus labai lėti. Pradinis bandymas tik parodys, ar skiepai saugūs ir ar sukelia imuninės sistemos reakciją. Po to mokslininkai turės patikrinti, ar jie saugo nuo užsikrėtimo SARS-CoV-2. Reikės bandymų su gyvūnais ir plačių tyrimų, užtikrinančių, kad skiepai nesukelia šalutinio poveikio. Reikės nustatyti dozę ir reikiamų skiepų skaičių, ar vakcina apsaugo vyresnius žmones ir ar reikia kitų cheminių medžiagų jos veiksmingumui padidinti“, – rašo profesorius.

S. Čaplinsko manymu, net jeigu skiepai bus veiksmingi, juos bus sunku gaminti masiškai, nes „Moderna“ naudoja naują skiepų metodą. Profesorius primena, kad esamus skiepus sudaro inaktyvuoti virusai, kurie leidžia imuninei sistemai pasiruošti gynybai iš anksto. „Modernos“ kuriamus skiepus sudaro viruso RNR dalelė.

Kaip rašo S. Čaplinskas, tikimasi, kad organizmas pagal šią dalelę galės gaminti savo virusų fragmentus, pagal kuriuos pasiruoš imuninė sistema. Šis metodas veiksmingas tarp gyvūnų, bet nepatvirtintas tarp žmonių.

„Prancūzų mokslininkai, priešingai, mėgina modifikuoti turimus skiepus nuo tymų, naudodami naujųjų koronavirusų fragmentus. Pranašumas, specialistų nuomone, tas, kad rytoj prireikus šimtų dozių, daugybė gamyklų pasaulyje žinos, kaip tai daroma. Kad ir koks būdas būtų greitesnis, patikrintai vakcinai sukurti reikės 12-18 mėn.

Modeliavimas rodo, kad virusai gali lėtai suktis po pasaulį, kas keletą metų sukelti epidemijas. Ateityje COVID-19 liga gali būti tokia kaip dabar gripas – žiemą gali prasidėti protrūkiai, todėl anksčiau ar vėliau mums teks išmokti su ja gyventi“, – feisbuke rašo S. Čaplinskas.