Mokslas ir IT

2020.04.19 11:45

Profesorė Žvirblienė: realus scenarijus toks, kad šalia gripo epidemijos žmonės dar turės ir koronaviruso epidemijas

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.19 11:45

Lietuva jau daugiau nei mėnesį laikosi karantino, kurio sąlygos tik dabar pradėtos po truputį švelninti. Vis dėlto, sergančių žmonių skaičius pasaulyje kasdien auga, o klausimų apie virusą daugiau, nei mokslininkai gali duoti atsakymų. Vienas iš pagrindinių klausimų – ar pavyks visiškai panaikinti SARS-CoV-2 virusą? Kaip gyvensime, kol bus išrasta vakcina ir kas bus po to?

Panaikinti virusą gali tik masinė vakcinacija

VU Gyvybės mokslų centro imunologijos profesorė Aurelija Žvirblienė LRT.lt portalui aiškino, jog žvelgiant į istoriją, keletą virusų žmonėms pavyko visiškai išnaikinti, nors pavyzdžių nėra daug.

Pavyzdžiui, pasaulis susidorojo su raupų infekcija, kurią pavyko visiškai suvaldyti ir nuo 1980-ųjų šis virusas visiškai nebecirkuliuoja tarp žmonių. Taip pavyko padaryti taikant masinę vakcinaciją.

„Visas pasaulis, visos šalys masiškai skiepijosi nuo šito viruso. Taip pat arti išnaikinimo yra poliomielitas, kurio dėl masinės vakcinacijos Europoje nebėra natūralių židinių, tačiau yra kitose šalyse, pavyzdžiui, Afganistane, kai kuriose Afrikos šalyse. Ten dar per metus yra registruojama po keliasdešimt poliomielito atvejų. Tai reiškia, kad mes dar turime skiepyti vaikus, kad visuomenė būtų atspari, nes išlieka tikimybė, kad gali bet kas atvežti tą virusą“, – aiškino mokslininkė.


Anot profesorės, nėra tikimybės, kad absoliučiai visa visuomenė galėtų persirgti naujuoju koronavirusu, taip nebūna. Net imant tokius pavyzdžius kaip tymai arba vėjaraupiai, kurie labai greitai plinta ir jais perserga daug žmonių, tačiau ne visi. Todėl kolektyvinis imunitetas nesusikuria vien nuo persirgimo, tenka skiepytis.

„Šiuo atveju, jeigu didelė dalis žmonių persirgtų, maždaug 60 proc., tai vis tiek, tiems, kurie nepersirgę, grėsmė išliktų. Tik viruso plitimas būtų ne toks platus, kai yra daugiau persirgusių žmonių, todėl, kad kiekvienas persirgęs ar paskiepytas, virusui atsparus žmogus nebėra viruso šaltinis. Taip virusas yra šiek tiek stabdomas“, – LRT.lt kalbėjo A. Žvirblienė.

Nereikia turėti iliuzijų dėl vakcinos

Mokslininkė teigė, kad nereikia turėti per daug iliuzijų dėl kuriamos vakcinos ir tikėtis, kad ji jau bus po trijų mėnesių. Visame pasaulyje labai intensyviai vykdomi tyrimai, į vakcinos kūrimą įsitraukusios ir itin stiprios laboratorijos, farmacinės kompanijos. Tačiau nepaisant to, kad darbai yra labai intensyviai vystomi, yra tam tikri apribojimai, kodėl vakcina negali atsirasti greitai.

Pagrindinė priežastis, pasak A. Žvirblienės, yra ta, kad imuniniam atsakui susidaryti reikia tam tikro laiko, kelių mėnesių. Be to, reikia įvertinti, kiek trunka imuninis atsakas, o to negalima niekaip kitaip padaryti, kaip tik atlikti klinikinius tyrimus su žmonėmis. Tik tada bus gautas atsakymas, ar vakcina yra efektyvi ir sukelia atsparumą ir ar ji nesukelia kokių nors pašalinių reiškinių, dėl kurių ji negalėtų būti naudojama. Į visus šiuos klausimus vienareikšmiškai turi būti atsakyta prieš galvojant apie masinę vakcinaciją.


Gali tekti išmokti gyventi su apribojimais

Kaip antradienį pranešė Harvardo mokslininkai, dėl infekcijos protrūkio JAV gali tekti savotiško karantino laikytis net iki 2022 metų. A. Žvirblienė patikino, kad apie tam tikrus ribojimus gali tekti galvoti ir Europoje.

„Mūsų gyvenimas turbūt bus šiek tiek kitoks, būtent dėl grėsmės, kuri taip greitai nepranyks. Žinoma, mes Lietuvoje turime pakankamai neblogą situaciją, užsikrėtusiųjų skaičius dramatiškai nedidėja, bet jeigu karantinas būtų visiškai atšauktas ir mes gyventume taip, kaip iki šiol gyvenome – kai dirba mokyklos ir visi laisvai būriuojasi, vaikšto į restoranus ir t.t. – tokia situacija galėtų labai greitai pasikeisti į blogąją pusę.

Tiesiog žmonės turės kažkaip išmokti gyventi su šia grėsme ir prisitaikyti gyventi su tam tikrais apribojimais. Aš kito kelio kol kas nematau, nebent atsirastų labai efektyvių vaistų“, – kalbėjo imunologė.

Pasak profesorės, realus scenarijus yra ir toks, kad šalia gripo epidemijos žmonės dar turės ir koronaviruso epidemijas. Tačiau šiuo metu mokslininkai dar neturi atsakymo į klausimą, ar ši infekcija būtų sezoninė, kaip gripo, kas palengvintų situaciją ir leistų atsikvėpti bent vasaros sezono metu bei pasiruošti laukiančiai epidemijai.