Mokslas ir IT

2020.04.15 10:40

Internetas per karantiną: kokiomis programėlėmis lietuviai naudojasi daugiausiai

LRT.lt2020.04.15 10:40

Įvestas karantinas visą pasaulį privertė ieškoti naujų darbo, mokymosi, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo formų. Tai turėjo didelės įtakos ir interneto vartojimo įpročiams – naudojimasis pokalbių platformomis išaugo beveik 5 kartus, o duomenų srautus labiausiai didino vaizdo turinio vartojimas, rodo „Bitės“ tinklo statistika. Lietuviai nuotoliniam bendravimui dažniausiai rinkosi programą „Zoom“, iš naujo atrado socialinį tinklą „LinkedIn“ – jo populiarumas karantino metu išaugo beveik 700 procentų, rašoma pranešime spaudai.

„Zoom“ – tapo pagrindiniu bendravimo kanalu

Karantino metu ypač išaugo įvairių pokalbių platformų – „Viber“, „Zoom“, „Whatsapp“, „Messenger“ ir kt. – naudojimas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 450 procentų, rodo duomenys. Įspūdingą šuolį patyrė iki šiol vartotojų beveik nenaudota ir gana mažai žinoma vaizdo konferencijų programėlė „Zoom“.

„Dar šių metų kovo mėnesio pradžioje „Zoom“ naudojosi labai mažai mūsų klientų, o šiandien programa aplenkė net populiarųjį „Facebook Messenger“ ir tapo bene svarbiausia nuotolinės komunikacijos platforma. Pagal persiųstų duomenų kiekį „Bitės“ tinkle ji užima 45 proc. tokio tipo programėlių sugeneruojamo duomenų srauto“, – pasakoja Gintas Butėnas, bendrovės technologijų vadovas.

Programą staiga užgriuvęs populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje sukėlė ir nuogąstavimų dėl „Zoom“ saugumo, primena ekspertas. Nepaisant to, atrodo, jog Lietuvoje programą vis tik dažniau renkasi ne tiek verslo ar viešasis sektoriai, tačiau švietimo ir mokymo įstaigos. Itin ženklus „Zoom“ duomenų šuolis matomas nuo kovo 30 d. – kaip tik tądien mokyklose prasidėjo nuotolinio mokymosi laikotarpis.

Tarp populiariausių nuotolinio bendravimo platformų yra ir „Facebook“, „Skype“, „FaceTime“ programėlės, taip pat verslo ir institucijų dažniau naudojama „Microsoft Teams”. Jose vartotojai rinkosi tiek vaizdo, tiek įprastus garso skambučius artimiesiems ar draugams pasiekti, nuotoliniams darbo susitikimams rengti.

Stebinantis „Tinder“ vartojimas ir „LinkedIn“ šuolis

Socialinių tinklų kategorijoje ir toliau lyderiais išlieka „Facebook“, „Instagram“, taip pat reikšmingą augimą pastaraisiais metais demonstruojantis „Tik Tok” – tai lietuvių dažniausiai naudojami kanalai. Įdomu, kad nors „LinkedIn“ ir nėra pats populiariausias, jo augimas karantino metu buvo pats didžiausias – kovo mėnesį lyginant su vasario mėnesiu, naršymui šiame socialiniame tinkle išnaudota 680 proc. daugiau duomenų.

„Tokį augimą paaiškinti gali padėti ekonominė situacija ir jos sukeltų veiksnių visuma. Pirmiausia, įvedus karantiną, didelių nuostolių patyrę verslai neretai turėjo atsisakyti dalies savo darbuotojų. Profesiniams saitams megzti puikiai tinkantis „LinkedIn“ galėjo tapti vieta, kur šie žmonės ėmė dairytis naujos darbo vietos, taip augindami ir šio socialinio tinklo populiarumą. Be to, karantinas padėjo gana aiškiai išskirti darbuotojais besirūpinančius darbdavius, kurie galimai sulaukė ir didesnio vartotojų dėmesio šiame socialiniame tinkle“, – aiškina G. Butėnas.

Darbą turintiems vartotojams „LinkedIn“ galėjo tapti ir papildomų veiklų paieškos kanalu ar darbo rinkos situaciją analizuoti padedančiu įrankiu, teigia ekspertas. Vartotojų srauto augimui įtakos turėjo ir tai, jog „Linkedin“ yra pasitelkiamas ir kaip pardavimų kanalas – aktyvėjant elektroninei prekybai, reklamos ir turinio srautai augo ir šiame socialiniame tinkle.

Itin populiari internetinių pažinčių ir bendravimo programėlė „Tinder“ savo vartotojų neprarado viso karantino metu, naujų pažinčių joje žmonės, matyt, aktyviai ieško ir toliau. Pastarosiomis dienomis vartotojai programėlę net gi ėmė naudoti dar dažniau – pastebėtas beveik 30 proc. duomenų augimas. Gali būti, jog duomenų vartojimo augimas susijęs su „Tinder“ kūrėjų visiems vartotojams suteikta nemokama prieiga prie „Tinder Passport“ (liet. Tinder pasas) funkcijos. Ji leidžia susipažinti su žmonėmis, gyvenančiais kitose šalyse ar žemynuose.

Duomenų augimo lyderis – „YouTube“

Karantino metu lietuviams dar svarbesnis nei įprastai tapo vaizdo turinys – ypač augo vaizdo įrašų ir jų nuomos platformų, taip pat kompiuterinių žaidimų populiarumas Pavyzdžiui, „YouTube“ duomenys sudarė 60 proc. bendro „Google“ serverių duomenų prieaugio. Srautas išaugo įvedus karantiną ir nepaisant svyravimų į prieškarantininį lygį taip ir negrįžta.

„Siekiant suvaldyti išaugusį vartotojų srautą, „YouTube“ platformoje atlikti transliavimo kokybės pokyčiai. Galbūt dalis vartotojų to nė nepastebėjo, tačiau „YouTube“ turinio kokybę visoje Europoje sumažino iš aukštos (angl. High Definition, HD) į įprastą (angl. Standard Definition, SD). Tas kiek sumažino ir duomenų vartojimo augimą mobiliojo ryšio tinkluose “, – aiškina G. Butėnas.

Ekspertas pabrėžia, kad „jei šie pakeitimai nebūtų atlikti, matytume dramatiškesnį duomenų srauto augimą, kas būtų dar didesnė našta ir taip gana aktyviai veikiantiems Lietuvos ir Europos tinklams. Tas galėtų lemti ir ryšio bei kitų paslaugų sutrikimus ar suprastėjusią jų kokybę. Na, o šią kasdienių interneto paslaugų kokybę kiekvienas žmogus jaučia, skirtingai nei sintetinius rodiklius, tokius kaip vidutinis duomenų perdavimo greitis, kuris dažnam žmogui mažai ką tesako. Užtat žmogui svarbu, ar ryšio kokybės pakanka svarbiausioms jo pamėgtoms paslaugoms.

Be „YouTube“ ženkliai augo ir kompiuterinių žaidimų naudojimasis, o linksmybėms vartotojai dažniausiai renkasi populiariausius žaidimus. Pavyzdžiui, šaudyklė „Call of Duty“ karantino metu sulaukė didelio susidomėjimo – lyginant su kovo mėnesio pradžia, jos populiarumas išaugo maždaug 5 kartus. Pastarosiomis savaitėmis didesnio vartotojų dėmesio susilaukė ir vienas populiariausių bei pelningiausių pasaulio žaidimų „Candy Crush“. Vos per pirmuosius penkis savo gyvavimo metus šis žaidimas parsisiųstas beveik 3 milijardus kartų, o 40 proc. jo auditorijos sudaro vyresni nei 30 metų žmonės. Tai rodo, jog žaidimas mėgstamas ir karantino metu žaidžiamas ne tik paauglių, bet ir vyresnio amžiaus vartotojų.

Duomenys patvirtina – keliaujame mažiau

Nors karantino metu daugelio interneto puslapių ar išmaniųjų programėlių naudojimas augo, kai kurios jų sulaukė mažesnio vartotojų dėmesio nei įprastai. Vartotojai rečiau pradėjo lankytis socialiniuose tinkluose „Discord“, „Reddit“, „Snapchat“. Mažiau klausytis muzikos platformoje „Spotify“ – jos populiarumas sumažėjęs 16 procentų, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną.

„Programėlės „Google Maps“ naudojimas sumažėjo net 36 proc., o programėlę „Waze“ vartotojai naudojo beveik perpus rečiau. Panašu, jog paisydami saviizoliacijos rekomendacijų, lietuviai rečiau keliauja, todėl mažiau naudoja ir kelionėms po miestą ar šalį skirtas navigacijos programėles. Atrodo, jog Velykų savaitgalio egzaminą taip pat išlaikėme, nes lietuvių mobilumas buvo dar mažesnis nei įprastomis karantino savaitgalio dienomis“, – džiaugiasi G. Butėnas.

Teigiama, kad elektroninė prekyba karantino metu atsigavo – tą rodo ir padidėjęs el. parduotuvės „Amazon“ paslaugų naudojimas. Vis tik Kinijos milžinė „Alibaba“ susilaukia mažesnio vartotojų dėmesio – naršymui joje žmonės išnaudojo 8 proc. mažiau duomenų, rodo statistika.