Mokslas ir IT

2020.04.13 10:18

COVID-19 pacientų gydymas pasveikusiųjų krauju: tokį metodą planuojama taikyti jau ir Lietuvoje

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.13 10:18

Ieškant vaistų nuo naujojo SARS-CoV-2 viruso, medikai dalinasi pačiomis įvairiausiomis teorijomis, kas galėtų efektyviai kovoti prieš virusą. Vienas iš metodų, kuris galbūt bus taikomas ir Lietuvoje, yra sunkiai sergančių ligonių gydymas pasveikusių žmonių krauju, turinčių virusą žudančių antikūnų.

Kiekvienam virusui – specifiniai antikūnai

Kinija dar vasario mėnesį išbandė pasveikusių žmonių kraujo plazmą sunkiai sergančių COVID-19 pacientų gydymui. Antikūnai, kurių buvo plazmoje, padėjo 10 sunkiai sirgusių pacientų, rašo „Fortune“. Kaip pranešė Kinijos nacionalinė biotechnologijų grupė, pacientams per 24 valandas nuslūgo uždegiminiai procesai, sumažėjo viruso kiekis organizme bei padidėjo deguonies kiekis kraujyje.

Antikūnai yra baltymai, kuriuos gamina žmogaus imuninė sistema, kad kovotų su nepageidaujamais įsibrovėliais – virusais, bakterijomis bei kitais nepažįstamaisiais. Antikūnai kiekvienam mikroorganizmui yra specifiniai. Tam, kad sukurtų antikūnų prieš visiškai naują įsibrovėlį, organizmui reikia laiko. Tačiau gera žinia yra ta, kad jeigu tas pats virusas ar bakterija po kiek laiko vėl bandys įsibrauti į organizmą, jis apie tai prisimins ir gebės greitai pagaminti visą armiją antikūnų, rašo „Live Science“.

Pasauliui vis dar ieškant tinkamų vaistų nuo koronaviruso, šis metodas atrodo kaip nebloga alternatyva. Pasveikę nuo viruso pacientai savo kraujyje turi daug antikūnų, galinčių užmušti virusą, todėl kol nėra efektyvaus vaisto, gydymas pasveikusių žmonių krauju galėtų padėti sumažinti mirčių skaičių.

Lietuvoje taip pat ruošiamasi tokiam gydymui

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, ieškant gydymo nuo koronaviruso būdų pastebėta, kad skiriami pasveikusių žmonių monokloninius antikūnai sunkiai sergantiems žmonėms gali padėti greičiau nugalėti ligą.

„Dabar yra plačiai tiriama ir bandoma, kaip galima būtų šį gydymo metodą įgyvendinti saugiai ir efektyviai. Kiek aš žinau, mūsų klinicistai taip pat domisi šiais tyrimais. Tik iš karto reikia pasakyti, kad niekas aklai nerizikuos ir gydymas Lietuvoje vykdomas pagal patvirtintas metodikas. Pirmiausia stengiamasi nepakenkti žmogui“, – pabrėžė S. Čaplinskas ir pridūrė, jog nereikėtų susidaryti įspūdžio, jog ši procedūra yra labai paprasta.

Jis teigė, jog šiuo metu jam nėra žinoma, ar Lietuvoje jau yra buvę bandymų duoti pasveikusio žmogaus antikūnų sergančiam COVID-19. Pasak profesoriaus, taip galima daryti tik tada, jeigu yra patvirtinta tokia ligoninės vidaus tvarka, su paciento sutikimu.

„Tokiai galimybei jau dabar reikia ruoštis, tai yra labai racionalu ir protinga“, – sakė S. Čaplinskas.

Šis gydymas, profesoriaus teigimu, orientuotas į sunkios būklės ligonius. Anot jo, gauti tokių antikūnų ir paruošti juos tinkamai terapijai nėra lengva, be to, galimų donorų šiuo metu nėra tiek daug. Tačiau žmonės, pasveikę arba sveikstantys nuo COVID-19 sako, kad mielai būtų donorais.

„Tai labai gerai, parodo pilietinį supratingumą. Kad reikia visgi bendromis jėgomis kovoti su virusu ir padėti vieni kitiems. Todėl mūsų medikai, norėdami neatsilikti, domisi šiais dalykais“, – LRT.lt tvirtino S. Čaplinskas.

Pasveikusius kviečia aukoti kraujo

Kaip informuoja „Elta“, Santaros klinikų Kraujo centras pradeda dar vieną veiklos kryptį: imuninės plazmos surinkimą. Kviečiami visi COVID-19 sirgusieji ir pasveikusieji donuoti kraujo. Imuninė plazma yra pasveikusio nuo COVID-19 ligos asmens kraujo plazma, kurioje yra antikūnų, pasigaminusių prieš SARS-CoV-2 virusą.

Pranešime teigiama, kad ankstesnių virusų protrūkių patirtis rodo, kad sunkia forma sergančiam pacientui perpylus pasveikusių asmenų plazmą, galima „sutaisyti“ trūkstamą imuninės sistemos grandį. Pasveikusio žmogaus kraujyje pasigamina antikūnai, kurie, perpylus kraujo plazmą, prisitvirtina prie viruso ir taip padeda imuninei sistemai kovoti su infekcija. Šis metodas buvo naudojamas 2009 metų pandeminio gripo A (H1N1), 2014 metų Ebola viruso pandemijos, 2014 metų Vidurio Azijos respiracinio sindromo (MERS) protrūkio atvejais.

„Antikūnai pradeda gamintis 5-7 infekcijos dieną. Naujausi tyrimai rodo, kad, žmogaus organizmui kovojant su COVID-19 infekcija, daugeliui pacientų 14-18 dieną po susirgimo pradžios stebimas antikūnų prieš SARS-CoV-2 pagausėjimas. Tai galima nustatyti, atliekant specialius ELISA tyrimus“, – „Eltai“ sakė Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Savo kraują donuoti kviečiami patvirtinta COVID-19 liga sirgę ir nuo jos pasveikę asmenys kai nuo simptomų pradžios yra praėję bent 30 dienų. Sirgusiųjų asmenų artimieji, turėję glaudžių kontaktų galimai persirgę besimptome ligos forma, taip pat gali būti tiriami kaip imuninės plazmos donorai.

Pieš kiekvieną donaciją donorams taikomi bendri kraujo donorystės reikalavimai. Kraujo plazmą galima ir saugu donuoti kas 2 savaites.