Mokslas ir IT

2020.04.11 20:02

Kai kurių kraujo grupių žmonės gali būti šiek tiek labiau imlūs COVID-19

LRT.lt2020.04.11 20:02

A kraujo grupę turintys žmonės, kaip teigiama, yra šiek tiek labiau imlūs naujajai infekcijai. Kiek ši informacija patikima ir kaip turėtumėte keisti savo įpročius, aiškinasi „Science Alert“.

Pradėkime nuo pradžių: ši informacija pasirodė moksliniame tyrime, tačiau šis tyrimas kol kas dar nebuvo recenzuotas, su juo susipažinti galima serveryje „medRxiv“, kur pateikiami dar neskelbti darbai. Greitai besikeičiančioje situacijoje, kokia ir yra ši pandemija, prieiga prie nerecenzuotų tyrimų gal ir nėra blogai, tačiau turėtume to nepamiršti.

Šį tyrimą atliko kinų mokslininkai, ištyrę 2173 trijose Uhano ir Šendženo ligoninėse besigydžiusius COVID-19 sirgusius pacientus.

Komanda surinko duomenis apie bendrą kraujo grupių pasiskirstymą abiejų minėtų sričių populiacijoje ir palygino juos su virusu užsikrėtusių pacientų imties kraujo grupėmis.

„Surinktų duomenų metaanalizė parodė, kad A kraujo grupės žmonėms rizika užsikrėsti COVID-19 yra šiek tiek didesnė, lyginant su kitomis kraujo grupėmis, – rašoma mokslininkų straipsnyje. – Tuo tarpu O kraujo grupę turintiems žmonėms ši rizika yra gerokai mažesnė, lyginant su kitomis kraujo grupėmis.“

Tačiau tyrimo aprašyme aiškiai nurodyta, kad nors rezultatai buvo reikšmingi, jų nereikėtų suabsoliutinti.

Remiantis tyrimo duomenimis, Uhano gyventojų kraujo grupės pasiskirsto taip: 31 proc. – A grupė, 24 proc. – B grupė, 9 proc. – AB grupė ir 34 proc. – O grupė.

Užsikrėtusiųjų virusu procentinė išraiška yra tokia: 38 proc. – A grupė, 26 proc. – B grupė, 10 proc. – AB grupė ir 25 proc. – O grupė. Panašūs skirtumai buvo nustatyti ir Šendžene.

Kaip matome, kraujo grupių pasiskirstymas tarp visų srities gyventojų ir užsikrėtusiųjų virusu skiriasi, tačiau tai visiškai nereiškia, kad O kraujo grupės žmonės turi imunitetą šiam virusui, o užsikrėsti gali tik turintys A kraujo grupę. Toli gražu taip nėra.

Šie palyginti nedideli skirtumai, atkartoti tyrimuose su kur kas didesnėmis imtimis, gali turėti įtakos tam, kaip mes valdome infekcijos protrūkį, bet net ir tokiu atveju vargu, ar, atsižvelgiant į juos, reikėtų keisti mūsų individualias pastangas, stengiantis apriboti viruso plitimą.

Tokios yra šio tyrimo išvados, tačiau giliau pasidomėjus, jis sufleruoja dar vieną įdomią temą – kaip mūsų kraujo grupės apsprendžia, kiek esame imlūs ar atsparūs tam tikriems virusams.

Kraujo klasifikacijų yra įvairių, tačiau mums labiausiai įprastos yra ABO kraujo grupės, kurias apsprendžia tam tikros molekulės – „antigenai“ – esantys ant mūsų kraujo ląstelių paviršiaus.

Tai svarbu kraujo perpylimo atveju, nes mūsų imuninė sistema gali atmesti netinkamos grupės kraują.

Jau yra žinoma, kad tam tikrų grupių virusai, kaip antai norovirusai, tiesiogiai išnaudoja šiuos kraujo kūnelių antigenų skirtumus.

Tad būtų įdomu sužinoti, ar ir naujasis koronavirusas pasinaudoja tokiais skirtumais? Kol kas, deja, tai lieka neaišku.

„medRxiv“ duomenų bazėje pateikto tyrimo autoriai kol kas nėra įsitikinę, bet mano, kad tai galėtų būti susiję su anti-A antikūnais, kurių yra B ir O grupių kraujyje.

Kol kas tai lieka tiesiog hipoteze ir kol nebus atlikta daugiau tyrimu, prašome nepriimti šios teorijos už gryną pinigą.