Vilniaus universiteto profesorius, biochemikas ir biofizikas Daumantas Matulis sako, kad, parsinešus namo daiktus, kurie galėjo turėti kontaktą su koronavirusu, užtenka juos keletą valandų palaikyti saulėje ar tiesiog lauke ir tai bus pakankama dezinfekavimo priemonė, sumažinanti užsikrėtimo riziką.
Jis taip pat pataria, grįžus iš parduotuvės ar kitos vietos, kur buvo daug žmonių, batus keletą valandų palikti kitiems nepasiekiamoje vietoje, nors tikimybė, kad per juos į organizmą gali patekti užkratas, „yra labai menka“. Patarimais, kaip apsisaugoti, LRT laidoje „Dienos tema“ dalijasi D. Matulis.
– Kai kurie žmonės nerimauja, kad su pirkiniais į namus gali patekti ir koronavirusas. Kokia yra tikimybė?
D. Matulis: Tikimybė nėra nulinė. Čia reikėtų galvoti apie visą kelią, kaip virusas pas mus papuola. Pradėkime nuo to, kad jis gali būti pernešamas prisiliečiant: jeigu, prilietę rankomis vietas, kurias neseniai lietė užsikrėtęs žmogus, prieš tai pasikrapštęs nosį ar akis, paliesite sau veidą, tai tokiu būdu užsikrėsti gana tikėtina. Tačiau labai daug priklauso nuo laiko ir greičio: jeigu tą padarysite po kelių minučių – tikimybė didesnė, jeigu po keliolikos ar valandos – tikimybė daug mažesnė, o po kelių valandų ar dienos kitos ji tampa praktiškai nulinė.
Tai labai priklauso nuo paviršių, viruso kiekio, medžiagos storio – nuo labai daug parametrų. Bet tie dalykai kol kas labai prastai ištyrinėti, todėl šias rekomendacijas priimkite tik kaip tam tikras pradines rekomendacijas, o ne tikslius skaičius. Šiuo metu moksliškai ištirtų tikslių skaičių ar kokybiškai atliktų eksperimentų tikrai nėra, nes virusą užsiauginti laboratorijos sąlygomis, visų pirma, labai pavojinga. Tai reikalauja didelio saugumo lygio.
Kiek man žinoma, Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios galėtų atlikti tokius darbus, nors galbūt ir bus įrengta. Turėtume ištirti gyvą virusą, o ne tiesiog paimti jo nukleino rūgštį, kuri galbūt yra jau neinfektyvi ir kurios nebegalime laikyti gyvu virusu, galinčiu infekuoti. Reikia atlikti dar daug tyrimų. Tai čia tokios pradinės apytikslės rekomendacijos.
– Ką patartumėte žmonėms dabar, kad jie sumažintų kuo labiau tikimybę užsikrėsti?
D. Matulis: Jeigu norime šimtaprocentinės tikimybės, tai ją pasiekti yra labai sunku. Tada jau turi būti dujokaukė, vilkėti skafandrą – turime idealiai izoliuotis nuo aplinkos. Praktiškai tai nei efektyvu, nei įmanoma – kasdienybėje negalime 100 proc. apsisaugoti. Bet jau dabar pastebime, kad paprastas karantinas, kai dauguma žmonių laikosi didesnio atstumo, nėra masinių susibūrimo vietų, padeda: virusas mažiau užkrečia žmonių, susirgimų kreivė sukasi teigiama linkme.
Matome, kad epidemija jau eina į tam tikrą tolesnę stadiją ir galbūt suka link pabaigos. Man atrodo, kad užsikrėtimas šiuo metu šiek tiek lėtėja. Tai dabar pagalvokite, jeigu buvote parduotuvėje, kur nusičiaudėjo infekuotas, o virusas pateko ant grindų ir jūs užmynėte, tai, gyvendamas netoli, galite parsinešti namo. Kad vaikas nepaimtų ar gyvūnas pado nepalaižytų, verta kelias valandas palaikyti saulėje, nes galvojame, kad virusas bijo ultravioletinių spindulių, ar drėgmėje, nes yra indikacijų, kad drėgmei virusas yra mažiau atsparus.
Tačiau apie šimtaprocentines tikimybes čia nekalbame, tik apie užsikrėtimo sumažinimą, o tas ir turi didžiulę reikšmę.
– Ką patartumėte daryti su daugkartinėmis kaukėmis? Jas būtina kaip nors dezinfekuoti, lyginti karštu lygintuvu ar garinti garais?
D. Matulis: Jaučiuosi diletantu, bijau ką pasakyti, kad negalvotumėte, jog gautos rekomendacijos moksliškai pagrįstos. Tačiau iš pokalbių su specialistais, patyrusiais virusologais, ir iš mūsų mikrobiologinės patirties žinant viruso cheminę struktūrą – visais tais dalykais remiantis, įsivaizduojame, kad užtektų kelių valandų palaikymo aplinkoje, kad nugaruotų viruso lipidinės dalelės, kurios sudaro membraną, ir jam būtų žymiai sunkiau infekuoti.
Nėra būtinybės viską būtinai dezinfekuoti, ypač jeigu neprivalote prie tų daiktų liestis parą ar kelias paras.
Preliminarūs tyrimai rodo, kad ant kartono ir kitų paviršių išlieka kelias valandas, aerozoliuose – gal 3 valandas. Ant metalinių paviršių buvo manoma, kad išlieka iki 3 parų, tačiau kaip buvo atlikti eksperimentai? Ar jie buvo atlikti su gyvais virusais? Greičiausiai nebuvo. Buvo tik detektuojama jų genetinė medžiaga, kurią galima aptikti po žymiai ilgesnio laikotarpio, nei kad virusas gali infekuoti ir būti pavojingas.
– Kaip elgtis su durų rankenomis namuose, nes šiandien apie savąsias pagalvojau, kad jos manęs jau turbūt turėtų baidytis, nes vaikštau ir dezinfekuoju, kai tik galiu? Ar tikrai yra išmintinga taip daryti?
D. Matulis: Taip, sakyčiau, reikėtų visą viruso kelią pergalvoti gana logiškai, kaip galite užnešti į savo namus ir apsikrėsti. Jeigu parduotuvėje daug ką lietėte plikomis rankomis, tai, visų pirma, svarbiausia neliesti savo nosies, burnos ir akių.
Nors tai yra lengviau pasakyti, nei padaryti, bet vis tiek bandykite – kaukė čia labai padėtų, nes kai automatiškai bandysite prisiliesti, kaukė jums trukdys. Kai ateinate prie durų rankenos, reikėtų bandyti atidaryti ne delnu, o alkūne. Lietuvoje yra labai gerų plastikinių priedų, kurie padeda atsidaryti duris jas spaudžiant. Bet jeigu neįmanoma, naudočiausi vienkartinėmis polietileninėmis pirštinėmis, ypač jeigu tai yra kokios nors laiptinės durys. Lifto mygtukus, kuriuos privalote paspausti, galima spausti nebūtinai pirštu.
Kai pareinate namo, pagalvokite apie kiekvieną žingsnį: galbūt dažniau liečiate šviesos jungiklius, šaldytuvo rankeną. Vonios durų rankena, kurią privalote atidaryti prieš nusiplaudamas rankas... Turi būti pirmas dalykas, parėjus namo, – nusiplauti rankas su muilu, kuris yra detergentas, ir to užtenka, kad virusas tikrai žūtų labai greitai. Su dezinfekciniu skysčiu jis žūsta per sekundes, ir jam nėra jokių galimybių ant jūsų rankų likti, bet paprasto muilo irgi užtenka.
Po to reikia pagalvoti: jei vis dėlto parėjote ir lietėte tam tikras vietas, prieš nusiplaudami rankas, tai vertėtų ir tas vietas dezinfekuoti iš karto, kol kiti žmonės tų vietų nepalietė. Tačiau jeigu po 3–5 dienų į tokią vietą atėjus, tai tikimybės užsikrėsti neliks.
– Ar tikrai negalima užsikrėsti, jeigu bendrauju su užsikrėtusiu žmogumi, ypač be apsaugos priemonių, trumpiau negu 10–15 min.? Ar yra koks nors saugus laiko tarpas?
D. Matulis: Manau, užsikrėsti galima per sekundes. Teoriškai užsikrėsti galima ir bėgiojant parke, kur buvai arčiau kaip 10 metrų nuo kito žmogaus, jeigu tas žmogus nusičiaudėjo ir aerozoliai pasklido, o jūs įkvėpėte prabėgdami.
Galite įsivaizduoti situaciją, kai ore yra vėjo pakeltos dulkės nuo žemės, kur nukrito nusičiaudėjus lašeliai su virusu, gal jums ant plaukų ar drabužių nukrito, o jūs tas vietas palietėte. Nebūsime 100 proc. apsaugoti – tai yra beveik neįmanoma pasiekti. Tačiau tikimybė labai stipriai mažėja, jeigu laikomasi atstumo. Kuo ilgiau bendraujant ir esant arčiau vienas kito, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti nuo sergančio.
Dar labai priklauso, koks viruso kiekis peršoks, todėl blogiausia yra būti apčiaudėtam. Visi variantai apsikrėsti yra įmanomi. Bet stebint visą epideminę situaciją, atrodo, kad užtenka tiesiog laikytis didesnio atstumo, dėvėti kaukę, plauti rankas. Tikrai virusui užkirstume kelią peršokti, nes jis gyvena žmogaus kūne, kitur ilgai negali.
– Šiuo metu plinta daugybė sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad virusas yra dirbtinis ir sukurtas karinėje laboratorijoje žudyti vyrus, bet dėl kažkokios nenušlifuotos metodikos šiuo metu marina ir moteris. Ką galėtumėte pasakyti tiems žmonėms, kurie ne tik patys tuo tiki, bet ir stengiasi, kad kiti patikėtų?
D. Matulis: Sąmokslo teorijų būna visokių, žmonių būna visokių. Man teko dirbti daugiau kaip 3 metus JAV vaistų kūrimo kompanijoje „Johnson & Johnson“. Mačiau, kokį lygį mokslas yra pasiekęs, skaitau naujausius straipsnius, žinau, ką galime ir ko ne.
Mes nesuprantame paprasčiausių baltymų sąveikų, kaip sukurti cheminį junginį, kuris atpažintų baltymą taip, kaip norime, – tai žymiai paprastesni uždaviniai, negu sukurti tokį virusą. Kadangi yra gana aiškus kelias, kaip tas virusas pas mus atsirado (tokių virusų buvo labai seniai ir įvairių), todėl tai gryniausia sąmokslo teorija, niekaip niekuo nepagrįsta. Neįmanoma įsivaizduoti, kad tokį virusą būtų galima taip efektyviai sukurti. Jeigu kas nors kurtų virusus, vis tiek jie turėtų turėti kažkokį tikslą, bet tai yra absoliučiai fantastiniai ir neįsivaizduojami dalykai.
