Mokslas ir IT

2020.04.11 12:09

Pirmojo koronaviruso paciento pėdsakai: iki kur jie nuvedė mokslininkus?

Koronavirusui paplitus po pasaulį, mokslininkai vis dar mėgina atkapstyti pirmąjį užsikrėtusį atvejį, dar vadinamą „nuliniu pacientu“. Surasti pirmąjį atvejį svarbu ne tik todėl, kad tai gali padėti patvirtinti teoriją dėl viruso kilmės, bet ir suprasti, kaip plinta virusas ir kokie gali būti tikrieji jo mastai.

Pirmieji susirgimai fiksuoti dar lapkritį

Pasak portalo „South China Morning Post“, pirmieji koronaviruso pėdsakai atsirado dar lapkričio 17 d. – ši data žymi anksčiausiai atsektą susirgimą. Manoma, kad tai vienas pirmųjų susirgusių žmonių, 55 metų amžiaus vyras iš Hubėjaus provincijos. Kinijos valdžia jau vėliau nustatė, kad užsikrėtusių naujuoju virusu dar praėjusiais metais buvo mažiausiai 266. Tačiau gydytojai suprato, su kuo susidūrė, tik gruodžio pabaigoje.

Oficialiai, iki paskutinės 2019-ųjų metų dienos COVID-19 net neegzistavo. O pirmasis juo susirgęs žmogus virusą galėjo pasigauti dar anksčiau lapkritį. Manoma, kad žmonės, lapkritį ir gruodį sirgę plaučių uždegimu, jau galėjo būti pasigavę koronavirusą.

Lapkričio 17-oji visiškai pakeitė COVID-19 plitimo pasaulyje chronologiją. Kinijos vyriausybė netgi nepripažino, kad virusas gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui iki pat šių metų sausio 21-osios. Valdžia nustatė, kad lapkritį užsikrėtę buvo mažiausiai devyni žmonės. Tačiau pirmojo paciento, vadinamo „nuliniu pacientu“ iki šiol surasti nepavyko.

Tai reiškia, kad koronavirusas galėjo pradėti plisti dar anksčiau nei lapkritį.

Galėjo sirgti ir apie tai nenutuokti

Sparčiai augantis sergančiųjų skaičius sufleruoja, jog kai kurie žmonės galėjo virusu būti užsikrėtę dar anksčiau nei kilo pandemija. Pavyzdžiui, žmonės iš Didžiosios Britanijos ir JAV, gruodį ir sausį patyrę rimtus peršalimo simptomus arba plaučių uždegimą, tikėtina, galėjo jau būti užsikrėtę COVID-19.

Mokslininkai vis dar bando nubraižyti Covid-19 ankstyvojo plitimo žemėlapį nuo tada, kai buvo paskelbti pirmieji atvejai Wuhane vasario mėnesį. Suvokimas, kaip plinta liga, kiek galėjo būti nenustatytų atvejų, padėtų mokslininkams suprasti, kokia tikroji SARS-CoV-2 keliama grėsmė pasauliui.

Nuo lapkričio 17-osios, kasdien būdavo nuo vieno iki penkių identifikuotų atvejų. Gruodžio 15-ąją nustatyti 27 užsikrėtę, vėliau tie skaičiai ėmė dvigubėti. Kaip žinome dabar, identifikuotų atvejų skaičius daugelyje šalių, oficialiais duomenimis, siekia tūkstančius, o iš viso pasaulyje yra jau beveik pusantro milijono užsikrėtusių.

Nejaučiantys simptomų galėjo užkrėsti didžiąją dalį žmonių

Didžiausia problema yra ta, kad nemaža žmonių dalis net nežino, kad yra užsikrėtę koronavirusu, nes jaučia silpnus peršalimo simptomus arba jų nejaučia visai. Kaip rašo „Live Science“, šalia kiekvieno užsikrėtusio asmens Kinijoje galėtų būti dar nuo 5 iki 8 asmenų, nejaučiančių simptomų ir nežinančių, kad platina pavojingą virusą. Negana to, manoma, kad tie, kurie nejaučia simptomų, užkrėtė didžiąją dalį žmonių.

Mokslininkai sukūrė matematinį modelį, kuriame analizuojami užsikrėtusiųjų skaičiai 375 Kinijos miestuose. Buvo įvertintas žmonių, buvusių Chunyun mieste arba pavasario festivalyje, kelionės trukmė bei atstumas. Mokslininkai analizavo 2018 metų duomenis bei šių metų duomenis, surinktus sausio 10-23 dienomis, prieš Kinijai įvedant kelionių apribojimus.

Remiantis šiuo modeliu, per tas dvi savaites Kinijoje turėjo būti 86 proc. daugiau COVID-19 atvejų, nei buvo oficialiai pranešta. Todėl tikrasis ligos paplitimas lieka neaiškus.

„Live Science“ taip pat rašo, kad vienas nedidelis tyrimas rodo, kad koronavirusas plinta greičiau, kai simptomai yra patys lengviausi. Taip gali būti todėl, kad žmonės, kuriems liga progresuoja iki sunkios būklės, čiaudo ir kosėja mažiau.

Ar vienas žmogus gali sukelti pandemiją?

2014-2016 metais Vakarų Afrikoje siautėjęs Ebolos virusas buvo sukėlė daugiausiai žalos nuo pat 1976-ųjų. Nuo Ebolos viruso žuvo apie 11 tūkst. žmonių, o užsikrėtusių buvo daugiau nei 28 tūkst., praneša BBC ir PSO.

Epidemija užtruko net dvejus metus, virusas buvo aptiktas dešimtyje šalių, daugiausia Afrikoje, tačiau keletas atvejų užfiksuota ir JAV, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Italijoje.

Mokslininkai padarė išvadą, kad Ebolos protrūkį sukėlė vienas žmogus – dviejų metų amžiaus berniukas iš Gvinėjos. Virusu jis galėjo užsikrėsti žaisdamas tuščiaviduriame medyje, kuriame buvo įsikūrusi šikšnosparnių kolonija.

Buvo ištirtas kaimas, kuriame gyveno berniukas, imami mėginiai tyrimams, vyko pokalbiai su vietiniais gyventojais.

Bene geriausiai žinoma „nulinė pacientė“ yra Mary Mallon, sukėlusi vidurių šiltinės protrukį Niujorke 1906-aisiais.

Iš tėvynės Airijos Mallon emigravo į JAV, kur pradėjo dirbti virėja turtingų šeimų namuose. Kai vis daugiau pasiturinčių šeimų Niujorke pradejo sirgti vidurių šiltine, gydytojai atsekė, kad virusą platina Mary Mallon. Visur, kur ji dirbo, buvo nustatyti ligos atvejai.

Medikai ją pavadino sveika nešiotoja – žmogumi, kuris užsikrėtęs liga, tačiau nerodo jokių jos simptomų, todėl gali užkrėsti daugybę žmonių.

Visgi, nėra patikimų įrodymų, kad vienas žmogus „labiau“ skleidžia virusą nei kiti asmenys, Mallon buvo viena pirmųjų, galėjusių taip sparčiai užkrėsti kitus. Tuo metu liga kasmet užsikrėsdavo keletas tūkstančių Niujorkiečių, o mirtingumas nuo jos siekė apie 10 proc.

Bijo nustatyti pirmąjį atvejį dėl visuomenės reakcijos

Kaip rašo BBC, sveikatos ekspertai vis dėlto prieštarauja pirmojo viruso atvejo nustatymui, nes baiminasi dėl vėliau skleidžiamos neteisingos informacijos apie ligą bei veiksmų, kurių kai kurie žmonės gali imtis prieš ligonį.

Populiarus pavyzdys yra žmogus, kuris netyčia buvo nustatytas kaip „nulinis pacientas“ per AIDS epidemiją.

Gaetanas Dugasas, homoseksualus skrydžių palydovas iš Kanados, yra vienas labiausiai demonizuotų pacientų istorijoje, nes buvo apkaltintas ŽIV platinimu JAV 1980-aisiais. Tik po trijų dešimtmečių mokslininkai nustatė, kad jis negalėjo būti pirmuoju užsikrėtusiuoju – 2016-ųjų metų tyrimas parodė, kad virusas į Ameriką atkeliavo iš Karibų dar 1970-aisiais.

Įdomu tai, kad būtent per ŽIV epidemiją ir atsirado terminas „nulinis pacientas“. Analizuojant ligos plitimą Los Andžele ir San Franciske, mokslininkai iš Ligų kontrolės centro vartojo raidę „O“, kad įvardintų užsikrėtųsį žmogų kaip „kažką ne iš Kalifornijos valstijos“.

Tačiau kiti mokslininkai neteisingai interpretavo raidę ir nusprendė, kad tai yra nulis, taip atsirado terminas „nulinis pacientas“.