Mokslas ir IT

2020.04.08 20:55

Alternatyvios priemonės nuo koronaviruso: ne tik nepadeda, bet gali padaryti dar daugiau žalos

Lengva koronaviruso forma sergantys pacientai, kuriems nereikia specifinio simptominio gydymo, gali likti gydytis namuose. Tačiau tai nėra taip paprasta – svarbu ne tik užtikrintai save izoliuoti nuo kitų kartu gyvenančių žmonių, bet ir savęs nenugydyti netinkamomis priemonėmis.

Būtinos kaukės ir nuolatinė dezinfekcija

Pasak šeimos gydytojų asociacijos prezidento, profesoriaus Juliaus Kalibato, didžiausia problema gydantis COVID-19 namuose yra ta, kad retai sergantysis gyvena vienas. Todėl gyvenantiems drauge kyla labai didelė tikimybė užsikrėsti.

„Gerai, jeigu sergantis žmogus turi atskirą kambarį. Jam, be abejonės, reikia dėvėti kaukę. Visiems tiems, kurie eina bendrauti su sergančiuoju, taip pat būtų neblogai užsidėti kaukę arba respiratorių. Aišku, problema, kad kaukių ir respiratorių Lietuvoje – didžiulis trūkumas. Bet vis tiek bet kokia apsauga, ar bent jau dalinė yra geriau negu jokios.

Žmogui, kuris jau užsikrėtęs koronavirusu, būtina naudotis atskirus indus, įrankius. Jis liečia rankenas, vaikšto į tualetą, todėl po to reikia viską dezinfekuoti. Reikai dezinfekuoti kranus, kuriuos lietė, jeigu pirštinių nenaudojo. Kitaip tariant, kiti žmonės labai aktyviai turi užsiimti dezinfekcija“, – aiškino J. Kalibatas ir pridūrė, kad taip pat reikia nepamiršti keletą kartų per dieną išvėdinti patalpas.

Simtpomai, dėl kurių reikėtų sunerimti

Sergantysis turėtų dažnai matuoti temperatūrą, kad galėtų sekti, kaip vyksta uždegiminiai procesai organizme. Taip pat, pasak profesoriaus, jeigu pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys, sustiprėja kosulys, tai yra ženklai rodantys, kad ligonį reikia gabenti į ligoninę.

J. Kalibatas patikino, kad tokių, kuriems reikalingas stacionarus gydymas, pagal dabartinę pasaulinę statistiką būna apie 15 proc. 5 proc. ligonių reikalinga reanimacija, o likusiems 80 proc. galima gydytis namuose.

Profesorius priminė, kad žmonėms, kuriems pasireiškia karščiavimas, reikia gerti pakankamai skysčių, kad nedžiūtų lūpos, nes dehidratacijos metu tirštėja kraujas, tuomet atsiranda rizika infarktams ir insultams. Jie kaip tik dažniausiai ir ištinka žmones paryčiais, kai kraujas būna tirštesnis.

J. Kalibatas taip pat pabrėžė, kad temperatūrai esant iki 38 laipsnių, jos numušti nereikia, nes temperatūra rodo, jog imuninė sistema kovoja prieš virusą.

„Dabar patariama vartoti paracetamolį, nes daug diskusijų buvo dėl ibuprofeno, kad jis gali kenkti, tačiau tai nėra moksliškai patvirtinta. Bet jeigu kam nors kyla abejonių, dėl paracetamolio visi sutaria šimtu procentų“, – tvirtino J. Kalibatas.

Patvirtintų vaistų vis dar nėra

Pašnekovas dar kartą pakartojo jau visų ausis ir akis turėjusią pasiekti informaciją: jokių specifinių vaistų nuo koronaviruso nėra, todėl sergantiesiems vienintelė išeitis – simptominis gydymas. Kad ir kokie stebuklingi patarimai sklandytų interneto erdvėje, nė vienas iš vaistų ar kitų alternatyvių priemonių nėra moksliškai patvirtinas kaip ginklas prieš virusą.

„Idėjų daug. Kažkas dalinasi, kad antimaliariniai vaistai galbūt padeda, kai kam atrodo, kad padėjo, ir pasirodė straipsniai pavieniai. Bet moksliškai pagrįstų tyrimų neatlikta ir tikrai rekomenduoti negalima. Kai kas rašė, kad vaistai pankreatito gydymui taip pat lyg ir padėjo, bet taip pat nėra mokslinių tyrimų. Vienintelis dalykas, galintis padėti, tai pasveikusių žmonių kraujo plazma. Plazmoje yra masė antikūnų, kurie yra nukreipti prieš koronavirusą, bet čia yra labai sudėtinga procedūra, reikia iš pasveikusių žmonių imti kraują, atskirti plazmą, tą plazmą leisti sergančiam. Kinai šį metodą taikė labai sunkiems ligoniams, bet masiškai, bent mūsų sąlygomis, šito daryti negalima“, – LRT.lt komentavo J. Kalibatas.

Šiuo metu vis dar ieškoma sprendimo, aiškinamasi, galbūt nespecifiniai antivirusiniai vaistai galėtų padėti kovojant su koronaviruso pandemija.

Negalima vartoti antibiotikų ir kitų nespecifinių vaistų

Profesorius taip pat priminė, kad su vaistais nereikėtų juokauti – tai nėra saldainiai, kuriuos galima vartoti kiekvienos ligos atveju. Kiekvienas vaistas turi ir pašalinį poveikį, todėl bereikalingas jų vartojimas gali pakenkti organizmui.

„Žmonės bandydami gelbėtis ir prisiklausę kaimynų ar žinių internete, puola pirkti tuos nespecifinius antivirusinius vaistus ir vartoti didelėmis dozėmis. Taip jie tikrai gali sau pakenkti“, – kalbėjo J. Kalibatas ir dar kartą pabrėžė, kad antibiotikai neturi jokio poveikio virusams, todėl juos vartoti nėra jokios prasmės. Be reikalo vartojami antibiotikai gali pakenkti kepenims bei kitiems organams, sutrikdyti žarnyno bakterijų veiklą ir sukelti kitus pažeidimus.

„Antibiotikai vartojami tik tada, kai yra bakterinės kilmės uždegimai, be to, reikia parinkti specifinius antibiotikus, kurie veikia prieš tam tikras bakterijas. Pagal PSO duomenis, pasaulyje kasmet numiršta apie 10 milijonų žmonių dėl išaugusio atsparumo antibiotikams. Atsparumas antibiotikams išauga dėl to, kad žmonės užsiima savigyda ir gydosi tada, kada nereikia“, – teigė J. Kalibatas.

Pasak profesoriaus, koronaviruso pandemijos metu geriausia apskritai neužsiimti jokia savigyda ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kaip kuo greičiau pasveikti namų sąlygomis.

Alternatyvios priemonės neveiksmingos

Ne tik lietuviai, bet ir viso pasaulio gyventojai be paliovos ieško alternatyvių būdų, kaip gydytis nuo naujojo koronaviruso. Nepaisant aiškių medikų rekomendacijų likti namie, dėvėti kaukę bei plauti rankas, internete cirkuliuoja gausybė patarimų, kaip dar sau „padėti“.

Kaip rašo portalas „North Jersey“, dažniausiai žmonės rekomenduoja valgyti daug česnako, daugiau būti saulėje bei gerti alkoholį taip neva dezinfekuojant save iš vidaus. Ekspertai pabrėžia – nė vienas iš šių metodų neveikia, atvirkščiai, gali sukelti neigiamus padarinius sveikatai.

Pavyzdžiui, nors česnaką valgyt sveika ir naudinga dėl jo antibakterinių savybių, nėra įrodyta, kad jis gali būti veiksmingas prieš koronavirusą. Tą patį galima pasakyti ir apie arbatos bei vandens gėrimą.

Socialiniuose tinkluose itin išplito teiginys, kad neva Japonijos gydytojai koronaviruso gydymui rekomenduoja gerti vandenį mažais gurkšneliais kas 15 minučių, kad virusą, patekusį į burną, vanduo nuplautų į skrandį, o ten jį užmuštų skrandžio rūgštys. Vandenį reikia gerti, taip pat tiesa ir tai, kad skrandžio rūgštys gali užmušti koronavirusą. Vis dėlto šis metodas tikrai nepadeda juo neužsikrėsti. Taip yra todėl, kad virusas gali patekti ir į šnerves bei akis, ne tik į burną.

Kalbant apie arbatą, BBC praneša, kad Kinijos gydytojas Li Wenliangas, tapęs tikru tautos herojumi dėl savo atkaklių mėginimų perspėti apie naujojo viruso pavojų, savo užrašuose buvo pasižymėjęs, kad arbatoje esantys metilksantinai gali efektyviai nukenksminti virusą.

Taip neva Kinijos ligoninės pradėjo COVID-19 pacientams tiekti po arbatos puodelį tris kartus per dieną.

Tiesa, metilksantinai taip pat randami ne tik arbatoje, bet ir kavoje bei šokolade.
Vis dėlto, nėra jokių įrodymų, kad Li Wenliangas iš tikrųjų ištyrė jų poveikį – jis buvo akių gydytojas, o ne virusologas. Taip pat nėra įrodymų, kad Kinijos ligoninės savo pacientams specialiai tiekė arbatą dėl viruso ir tai nebuvo tiesiog įprasto mitybos režimo dalis. Kinijos žiniasklaida dar vasario mėnesį paskelbė, kad visa tai tėra pramanai.

Alkoholio vartojimas kovoje su koronavirusu taip pat nėra veiksminga priemonė. Nors žmonės kalba, kad jis gali užmušti organizme esantį koronavirusą, PSO ekspertai pabrėžia, kad tai yra mitas, o padidintas alkoholio vartojimas gali sukelti kitus sveikatos sutrikimus. Alkoholis tinka tik paviršių bei rankų dezinfekcijai, jo koncentracija turėtų būti ne mažesnė nei 60 proc.

Vaistų ieškoma tarp vakcinų

Kovo mėnesio pabaigoje Pasaulinė sveikatos organizacija pranešė apie kelis daugiausiai žadančius vaistus. Vaistai, naudoti prieš ŽIV, nuo maliarijos bei nauji antivirusiniai vaistai nuo Ebolos. Ar gali bent vieni iš šių vaistų būti raktu nuo COVID-19 pandemijos?

Maždaug 15 proc. pacientų kenčia nuo sunkios ligos formos, ligoninės perpildytos, todėl gydymo reikia desperatiškai. Štai, kodėl vietoje vaistų kūrimo nuo nulio, kurių testavimas galėtų užtrukti metų metus, mokslininkai nusprendė atsigręžti į jau sukurtus vaistus kitoms ligoms. Vaistus, kurie jau yra patvirtinti ir saugūs vartoti.

Tiriami ir nepatvirtinti vaistai, kurie puikiai suveikė gyvūnams, apsikrėtusiems kitais dviem mirtinais koronavirusais: SARS-CoV bei MERS-CoV.

Vaistai, galintys sustabdyti ar sunaikinti naująjį koronavirusą SARS-CoV-2 galėtų ne tik išgelbėti sunkiai sergančius ligonius, bet ir suteikti apsaugą sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems žmonėms, patenkantiems į rizikos grupę.

Mokslininkai pasiūlė tuzinus egzistuojančių junginių testavimui, tačiau PSO koncentruoja dėmesį tik į tuos vaistus, kurie išties kelia vilčių. Tai naujasis antivirusinis vaistas remdesiviras, skirtas kovai su Ebola. Antimaliariniai vaistai chlorokvinas ir hidroksichlorokinas, dviejų vaistų kombinacija nuo ŽIV – lopinaviras ir ritonaviras. Taip pat testuojamas šių vaistų junginys kartu su beta interferonu, turinčiu slopinti virusą.

Šiokių tokių duomenų apie šių vaistų panaudojimą COVID-19 pacientams, jau atkeliavo iš Kinijos. Vienas nedidelis tyrimas parodė, kad ŽIV vaistų kombinacija nesuveikė, tačiau PSO mano, kad tvirtam žinojimui reikia atlikti daugiau tyrimų su didesniu skaičiumi pacientų.