LRT FAKTAI
Į Klaipėdą atplaukė keltas su grįžtančiais lietuviais

Mokslas ir IT

2020.04.07 20:12

LRT FAKTAI. Kada tinkami naudoti greitieji CoV-2 testai?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.04.07 20:12

Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę pranešė apie kurį laiką galiojusią naują tvarką – buvo teigiama, kad grįžtantieji keltais bus tikrinami vadinamaisiais greitaisiais testais.

Anot V. Grubliausko, po tokio tyrimo „būtų aišku – kam reikalingas dar papildomas tepinėlio ėmimas, o kas galėtų vykti tiesiai į saviizoliaciją“, t. y. testas leistų nustatyti, kurie grįžtantys asmenys užsikrėtę virusu. Tačiau medikų ir mokslininkų bendruomenė jau anksčiau buvo išplatinusi pranešimą, kad greitieji testai neleidžia tiksliai diagnozuoti užsikrėtimo, tuo tarpu greitųjų testų nusipirkti siūloma jau ir internetu. LRT FAKTAI aiškinasi, kuo skiriasi šie du testai ir ar Lietuvoje juos ketinama naudoti teisingai.

„Gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad esame saugūs“

Net 0,5 milijono Lietuvos ketinamų įsigyti COVID-19 testų yra greitieji, tačiau jų patikimumu abejoja mokslininkų ir medikų bendruomenė.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologijos profesorės Aurelijos Žvirblienės, greitieji serologiniai testai rodo, ar organizmas yra pagaminęs antikūnų, tai yra ar reaguoja į virusą. Tačiau tokie testai gali parodyti klaidingą diagnozę, jei nuo užsikrėtimo virusu praėjo nedaug laiko – antikūnus organizmas pradeda gaminti, praėjus maždaug 7–10 dienų nuo užsikrėtimo. Todėl tikslesniais pripažįstami molekuliniai testai.

„Molekuliniu metodu yra nustatoma viruso genetinė medžiaga, toks testas parodo, ar virusas yra ar nėra, o serologinis testas matuoja netiesioginį infekcijos rodiklį –antikūnus. Be to, trūksta duomenų apie greitųjų testų patikimumą“, – sakė profesorė.

Anot jos, greitasis serologinis testas Pasaulio sveikatos organizacijos nėra pripažįstamas kaip patvirtinantis ūmios koronaviruso infekcijos diagnozę: pavojingiausia situacija, kai toks testas rodys, kad žmogus nėra užsikrėtęs, nors iš tikrųjų jis jau gali nešioti virusą.

A. Žvirblienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekvieno žmogaus reakcija į virusą yra individuali – tai dar vienas argumentas, kodėl pranašesni yra molekuliniai testai. Tačiau juos atlikti užtrunka ilgiau, reikia specialios įrangos.

„Galbūt šiek tiek vėliau, kai norėsime įvertinti, kiek žmonių turi antikūnų prieš virusą, kuri dalis buvo susidūrusi su virusu“, – taip profesorė vertina, kada Lietuvai greitieji testai gali būti iš tikrųjų naudingi. „Šiuo metu greitieji testai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad esame saugūs – gali būti daugiau žalos nei naudos.“

Anot profesorės, svarbiausia šių testų nenaudoti vietoje molekulinių – jie galėtų būti naudojami kaip pagalbinė priemonė, siekiant įvertinti, ar infekuoto žmogaus organizme atsirado antikūnų prieš virusą.

PSO kovo 22 d. išplatintose rekomendacijose taip pat teigiama, kad tokie testai „bus svarbūs tyrimuose ir stebėjimuose“, tačiau nerekomenduojama naudoti greitųjų testų „susirgimui nustatyti“, teigiama, kad patiems testams reikia daugiau tyrimų.

Antradienį Klaipėdoje buvo staigiai atšaukti

Nors Klaipėdos meras išplatino žinutę, kad su SAM priimtas sprendimas naudoti greituosius testus ir „būdu nė vieno nepatikrinto asmens neįleisime į Lietuvą, o į Klaipėdą – pirmiausia“, praėjusį trečiadienį LRT FAKTAMS jis patvirtino, kad vos per vieną dieną naujoji tvarka buvo atšaukta pačios SAM, ir vakar iš ryto sugrįžta prie senojo molekulinio tyrimų metodo.

„Pirmadienį pavyko išspręsti klausimą ekstra tvarka, kad greitaisiais testais būtų testuojami visi keltų keleiviai“, – sakė uostamiesčio meras.

Pasak jo, greitaisiais testais buvo patikrinti virš 360 į Klaipėdą pirmadienio vakare atvykusių keleivių, kai antradienį ryte, ruošiantis tai pačiai procedūrai, buvo gautas nurodymas grįžti prie senosios tvarkos.

„Tų testų ne mes čia prašėme, o ministerija, gal taupydama tepinėlius, ne tiek dėl trūkumo, kiek dėl nebegebėjimo juos visus ištirti laboratorijose, laboratorijos buvo perkrautos, ir buvo bijoma, kad mėginėliai nebesulauks laiko tyrimui“, – apie tai, kodėl buvo priimtas sprendimas naudoti greituosius testus, sakė V. Grubliauskas.

Ministerija: testai nebebus naudojami

Tuo tarpu praėjusią savaitę Seime sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė patvirtino, kad šiuo metu neplanuojama pradėti plačiai naudoti vadinamųjų greitųjų testų.

„Greitųjų testų įsigyta, juos planuojama taikyti gerokai vėlesniame etape, kai jau gana didelė populiacijos dalis bus turėjusi kontaktą su virusu <...>. Jie bus naudojami vėlesniame etape pažiūrėti, kiek žmonių jau yra turėję kontaktą su infekcija ir kokia visuomenės dalis turi imunitetą tai ligai“, – sakė ji.

Ji patvirtino, kad ministerijai žinoma ekspertų nuomonė, kad greitieji testai neturėtų būti naudojami kaip diagnostinė priemonė.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad greitieji testai bus skirti pareigūnams ir medikams. Greituosius testus ekspertai siūlo aukštos rizikos profesijų darbuotojams, juos atlikti reikėtų kas 7–10 dienų.

Tikimasi papildyti SAM komentaru dėl sprendimo atvykstančius asmenis tikrinti greitaisiais testais.

Iš smalsumo testų atlikti nerekomenduoja

Šiuo metu keliuose lietuviškuose interneto puslapiuose galima rasti siūlymų nusipirkti greitųjų viruso testų ir tyrimus atlikti namuose, nors ir nėra aišku, ar tai nėra apgavikiški pasiūlymai.

Vis dėlto specialistai nerekomenduoja tyrimų imtis patiems.

„Tokio testo rezultatas šiandien yra beveik tas pats, kas jokio testo. Jei manote, kad galite turėti virusą – likite saviizoliacijoje namie. Jei tik šiaip atlikote testą, dėl smalsumo, laikykitės visuotinio karantino taisyklių, jei pasireikš simptomai – kreipkitės į medikus“, – sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologė Ingrida Olendraitė. „Net jei gavote teigiamą atsakymą, testas šiuo metu, su tokiu ligos paplitimu visuomenėje, daro daug klaidų, todėl net ir gavus teigiamą atsakymą, šiandien negalima tikėtis, jog turimas imunitetas SARS-CoV-2.“

Klaida

Nors greitųjų testų užsakymas politikų neretai pateikiamas kaip reikšmingas kovos su pandemija žingsnis, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie testai negali pakeisti molekulinių testų, atliekamų specialiose laboratorijose. Šiuo atveju buvo pranešta, kad greitieji testai, atlikti atvykstantiems keltais asmenims, bus lygiaverčiai ankstesniems testams. Vėliau SAM pakeitė poziciją, sveikatos viceministrės L. Jaruševičienės teigimu, testai bus naudojami tik vėlesniame COVID-19 plitimo etape.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra