Mokslas ir IT

2020.04.05 19:02

Gydytojas vaikų atsparumą koronavirusui vadina fenomenu: nėra daug tokių išimčių

Susirgimų COVID-19 statistika iki šiol rodo, kad vaikai yra daug atsparesni ir ne tokie pažeidžiami šiam virusui kaip suaugusieji. Atsakymo, kodėl mažųjų imunitetas veiksmingiau susidoroja su virusu, medikai dar neturi, tačiau vadina tai fenomenu.

Būtina griežta izoliacija

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius dr. Vytautas Usonis patvirtino, kad vaikai gali užsikrėsti koronavirusu ir jie vaidina ypač svarbų epidemiologinį vaidmenį

„Jie kliniškai serga rečiau, todėl koronaviruso infekcija vaikams dažniausiai besimptomė, bet vaikai vaidina didelį vaidmenį platinant virusą. Ypač pavojinga, jei atskirai gyvenantys vaikai lanko senelius, kadangi vaikams infekcija gali būti besimptomė, o vyresnio amžiaus žmonėms – itin sunki. Vaikai yra socialiai aktyvi grupė, netgi dabar, kai karantinas, todėl raginama vaikams vengti lankyti senelius arba likti pas senelius, jeigu jie ten nuvykę, ir niekur nejudėti, o kartu likti izoliacijoje“, – aiškino V. Usonis.

Jis primena, kad nesant karantino vaikai dažniausiai turi labai daug kontaktų – darželiai, mokyklos, būreliai, žaidimų aikštelės. Todėl jie turi labai daug galimybių užsikrėsti ir vėliau išnešioti tą virusą kitiems žmonėms. Deja, net ir karantino sąlygomis ne visuomet pavyksta tinkamai izoliuoti vaikus.

Anot V. Usonio, dabar nėra geresnės ir patikimesnės apsaugos priemonės, kaip griežtas visų, įskaitant vaikus, izoliavimas.

Naujagimiams virusas pavojingesnis

Kaip V. Usonis yra nurodęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tinklalapyje, vieną didžiausių tyrimų apie vaikų COVID-19 skelbia Kinijos mokslininkai. Buvo ištirti 2145 vaikai, jų amžiaus vidurkis – apie 7 metus. Simptomų neturėjo arba sirgo lengvomis ar vidutinio sunkumo formomis 38,8 proc. vaikų.

Sunkiau sirgo kūdikiai: 29,5 proc. kūdikių susirgimo atvejais buvo diagnozuota sunki, o net 53,8 proc. – kritinė COVID-19 forma. Pažymėtina, kad vaikams COVID-19 diagnozė vidutiniškai buvo nustatoma per 2 dienas, šis laikas svyravo nuo 0 iki net 42 dienų. Pradinėje epidemijos stadijoje susirgimų skaičius augo labai greitai, vėliau – stabilizavosi.

Profesorius teigė, kad koronavirusu užsikrėtusioms nėščioms moterims gali kilti priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau vyrauja nuomonė, kad vertikaliojo viruso perdavimo nebūna. Kitaip tariant, nėščia moteris, net jeigu susirgtų, vaisiui viruso perduoti neturėtų. Tačiau jis pabrėžia, kad išimčių gali pasitaikyti. Pavyzdžiui, neseniai pasirodė informacija, buvo rašoma, kad gimęs naujagimis jau turėjo antikūnų prieš koronavirusą, vadinasi, jis jų gavo dar prieš gimimą iš mamos.

Atsparumas koronavirusui – išimtis iš kitų ligų

Pasak profesoriaus, bendras atsakymas, kodėl vaikus COVID-19 paveikia kitaip nei suaugusiuosius, kol kas nerastas.

„Yra tikrai labai įvairių nuomonių. Vaikų imuninė sistema labai įdomiai reaguoja. Ji turi mažiau patirties, nėra susitikusi su vienomis ar kitomis infekcijomis. Vienas iš paaiškinimų yra, kad vaikų imuninė sistema būtent šiai infekcijai yra pasiruošusi geriau negu suaugusiųjų. Tai yra įdomus fenomenas, nes apie daugelį kitų ligų kalbant būna atvirkščiai“, – teigė V. Usonis.

Paklaustas, ar yra dar kitų infekcijų, kurioms vaikai yra tokie atsparūs kaip koronavirusui, profesorius teigė, kad dabartinė situacija yra viena iš išimčių.

„Egzistuoja tokia nuomonė, kad vaikai lengviau serga gripu, kiek tame tiesos, sunku pasakyti, nes nėra tikslaus skaičiaus, kiek vaikų serga gripu. Manoma, kad erkiniu encefalitu vaikai lengviau serga, lyginant su suaugusiaisiais, nes rečiau būna paralyžius. Tas fenomenas yra ne radikaliai naujas, bet, kalbant apie kitas ligas, kur turime daugiau patirties, turime ir daugiau paaiškinimų. Apie COVID-19 kol kas neturime pakankamai žinių“, – komentavo pašnekovas.

V. Usonis tvirtino, jog nors iš tikrųjų kliniškai vaikai serga rečiau, svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, kad vaikai yra svarbi viruso nešiotojų grandis. Antras dalykas, kad, nepaisant to, jog dabar nesunkiai serga tiek vaikai, tiek jauni suaugusieji, nėra žinoma, kaip ateityje gali pasireikšti viruso sukelti pakitimai plaučiuose. Teigiama, kad net besimptomė vaikų COVID-19 infekcija gali sukelti vaikų plaučių pažeidimų.

Pažeidžia tik viršutinius kvėpavimo takus

Kaip portalui BBC tvirtino Andrew Pollardas, Oksfordo vakcinų tyrimų grupės vadovas, net sudėtingos medicininės būklės vaikai, išgyvenantys imuninę sistemą slopinantį gydymą, kovojantys su vėžiu, viruso yra paveikiami kur kas mažiau nei suaugusieji, ypač vyresnio amžiaus.

Kinijos pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė vaikų, užsikrėtusių COVID-19, jautė labai lengvus simptomus, tokius kaip nedidelis karščiavimas, kosulys, perštinti gerklė, bėganti nosis, raumenų skausmai ir čiaudėjimas.

Maždaug trečdaliui sergančių vaikų pasireiškė plaučių uždegimo požymiai, aukšta kūno temperatūra, sunkus kosulys ir švokštimas, tačiau be dusulio ir pasunkėjusio kvėpavimo sudėtingesniais ligos atvejais.

Pasak Grahamo Robertso, Sautamptono universiteto pediatro, vaikams virusas dažniausiai pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus – nosį, burną ir gerklę, todėl jiems dažniau pasireiškia peršalimo požymiai, virusas nekeliauja žemyn į plaučius, todėl rečiau sukelia plaučių uždegimą ir grėsmę gyvybei, kaip būna suaugusiesiems.

Medikų nuomone, dabar kyla didelis klausimas, ar užsikrėtę virusu vaikai dažniausiai paprasčiausiai jaučia silpnus ligos simptomus, ar apskritai yra atsparūs virusui.

Kodėl vaikai atsparesni, atsakymo nėra, tačiau variantų daug

G. Robertsas BBC taip pat teigė, kad atsakymo, kodėl vaikai atsparesni, šiuo metu dar nėra.

Anot jo, viena iš tikėtinų priežasčių yra ta, kad virusui reikia baltymo, esančio ant ląstelės paviršiaus, kad jis galėtų patekti į vidų.

„Panašu, kad koronavirusas tam naudoja angiotenziną konvertuojančio fermento ACE-2 receptorius. Gali būti, kad vaikai turi mažiau ACE-2 receptorių apatiniuose kvėpavimo takuose (plaučiuose) nei viršutiniuose (nosyje, burnoje ir gerklėje), todėl jie ir yra daugiausia pažeidžiami“, – komentavo G. Robertsas.

Tai galėtų paaiškinti ir kodėl vaikai, užsikrėtę koronavirusu, dažniau jaučia peršalimo simptomus, o ne plaučių uždegimo.

Vyrauja ir tokia nuomonė, kad su amžiumi sensta ir imuninė sistema, vėliau ji nebe tokia pajėgi kovoti su virusais. Jaunų suaugusiųjų imunitetas yra ne ką silpnesnis, bet jiems išlieka didesnė sunkios ligos rizika, todėl toks paaiškinimas dar neturi pakankamai argumentų.

Vaikų imuninė sistema labai skiriasi nuo suaugusiųjų ne tik dėl to, kad ji vis dar formuojasi, tačiau ir todėl, kad vaikai, ypač darželiuose ir mokyklose, pasigauna daug skirtingų infekcijų. Tai gali lemti didesnį virusų antikūnų kiekį negu suaugusiųjų organizme.