Mokslas ir IT

2020.04.06 21:01

Kodėl lyginti koronaviruso protrūkius skirtingose šalyse gali būti netikslu ar net pavojinga

LRT.lt2020.04.06 21:01

Kodėl Vokietijoje toks žemas mirtingumo lygis? Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau užsikrėtimo infekcija atvejų nei kitose šalyse? O kas apskritai vyksta Rusijoje?

Johnso Hopkinso universiteto (JHU) sudarytas koronaviruso atvejų pasaulio žemėlapis, universiteto teigimu, kas dieną peržiūrimas daugiau kaip 1 mlrd. kartų. Kažkada vien epidemiologus dominę klausimai šiais laikais visame pasaulyje aptarinėjami prie pietų stalo, rašo CNN.

Bet ką daryti, jei šie skaičiai neatspindi bendros tendencijos?

Epidemiologai įspėja duomenis lyginančius ir epidemijos eigą skirtingose šalyse analizuojančius žmones – skiriasi šalių pranešimo apie užsikrėtimo atvejus standartai, skiriasi testavimo metodikos, skiriasi atvejų sekimo sistemos, todėl surinkti duomenys gali būti klaidinantys.

Garsi britų biostatistikos specialistė ir Kembridžo universiteto profesorė Sheila Bird teigia, kad testavimas ir pranešimas apie naujus atvejus gali būti nenuoseklus net toje pačioje šalyje, jau nekalbant apie skirtingas valstybes. Labai skiriasi taisyklės, kam atliekami tyrimai ir kokiais atvejais, o tai ne visada atsispindi oficialioje vyriausybių pateikiamoje statistikoje.

S. Bird yra viena iš daugelio garsiausių šalies mokslininkų, raginančių Jungtinės Karalystės vyriausybę vykdyti daugiau tyrimų ir pateikti kur kas tikslesnę užsikrėtimo koronavirusu statistiką. Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad sveikatos priežiūros sistemai neužtenka pajėgumų ištirti kiekvieną COVID-19 simptomus jaučiantį asmenį. Vyriausybės teigimu, tiriami tik sunkiai sergantys pacientai, kuriems reikalingas hospitalizavimas. JHU duomenimis, iki ketvirtadienio šalyje buvo nustatyti 9 962 užsikrėtimo atvejai, iš kurių 467 baigėsi mirtimi.

Tuo tarpu Vokietijoje, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtomis oficialiomis gairėmis, tikrinami visi, kuriems pasireiškia į gripą panašūs simptomai ir kurie per pastarąsias 14 dienų tiesiogiai bendravo su asmenimis, kuriems patvirtintas užsikėtimas koronavirusu, arba grįžo iš padidintos rizikos šalių ar regionų. JHU duomenimis, Vokietijoje iki ketvirtadienio buvo nustatyta 41 519 infekcijos atvejų ir tik 239 mirtys.

Pietų Korėjoje pasitikrinti gali bet kuris asmuo, jei jo šeimos gydytojas nusprendžia, kad tai yra tikslinga, o valdžios institucijos labai kruopščiai seka, su kuo užsikrėtęs žmogus bendravo. JHU teigimu, iki trečiadienio šalyje buvo nustatyti 9 241 užsikrėtę asmenys ir 131 mirties atvejis.

Palyginti mažas Jungtinėje Karalystėje atliekamų tyrimų skaičius paaiškina, kodėl, pagal JHU žemėlapį, šioje šalyje užsikrėtusių skaičius yra gerokai mažesnis nei kitose Europos valstybėse. Tai nereiškia, kad Didžiojoje Britanijoje serga mažiau žmonių, tiesiog mažiau jų ištiriama.

„Pavojinga remtis skaičiais tikintis, kad jie parodo tikrąjį vaizdą, kiek yra užsikrėtusių žmonių,“ – sako Varviko universiteto docentas Mike Tildesley.

Dėl nepakankamo ištyrimo situacija gali atrodyti blogesnė nei iš tikrųjų yra. Lyginant patvirtintų atvejų skaičių su mirtimi pasibaigusių atvejų skaičiumi, gali pasirodyti, kad mirtingumas nuo COVID-19 Jungtinėje Karalystėje yra didesnis nei kitose šalyse. Tačiau visai nebūtinai tai turi būti tiesa, nes Jungtinėje Karalystėje tiriami tik sunkūs infekcijos atvejai. Žmonių, kuriems pasireiškia nesunkūs simptomai ir kurie, kaip tikima, patys pasveiks, prašoma tiesiog likti namuose. Tai reiškia, kad jie į užsikėtusiųjų statistiką nepatenka.

S. Bird teigimu, toks skaičių lyginimas gali būti pavojingas. „Neturėdami patvirtintų, pagal vienodus kriterijus gautų skirtingų duomenų, galime padaryti visiškai klaidingas išvadas,“ – rašo mokslininkė CNN atsiųstame el. laiške.

M. Tildesley, kuris specializuojasi ligų plitimą atkartojančių matematinių modelių kūrime, teigia, kad žmonės turėtų žvelgti plačiau. „Baisiausia, kad žmonės gali pasidomėti rizika jų šalyje, nuspręsti, kad ji nėra didelė, ir nebesilaikyti nurodytų karantino priemonių,“ – sako jis. Mokslininkas pataria, kad nepaisant to, jog labai mažai tikėtina, kad kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gali būti viruso nešiotojas, elgtis reikėtų taip, tarsi jie visi būtų infekuoti.

Taigi, jei Italija ir toliau tokiomis pačiomis apimtimis tikrins žmones ir kasdien bus nustatoma vis mažiau užsikrėtusių, t. y. kreivė darysis lygesnė, reikš, kad sulaukėme gerų naujienų. Tačiau tikrinamų asmenų skaičius turi nekisti. Jei Jungtinė Karalystė staiga pradėtų tikrinti daugiau žmonių ir pamatytų, kad atvejų skaičius smarkiai šoktelėjo, tai nebūtinai reikštų, kad epidemija ėmė sparčiau plisti. Jei kuriai valstybei pritrūktų reagentų ir staiga joje sumažėtų nustatomų atvejų skaičius, jos pateikiama statistika būtų klaidinanti.

Tiksli informacija labai svarbi, nes norint nugalėti virusą, reikia, kad žmonės laikytųsi griežtų nurodymų. Mokslininkai teigia, kad vienintelis būdas nugalėti virusą – laikytis atstumo nuo kitų žmonių, o tai verčia daugumą žmonių iš esmės keisti savo gyvenimo būdą.

Norėdami įtikinti žmones laikytis taisyklių, politikai turi paaiškinti, kad situacija yra pakankamai rimta ir turi būti imtasi tokių griežtų priemonių.

„Deja, nėra bendro mato, kuris leistų mums palyginti situaciją skirtingose šalyse,“ – sako M. Tildesley. Žvelgiant į mirtimi pasibaigusių atvejų skaičių, galime susidaryti įspūdį, kiek kiekvienoje šalyje virusio protrūkis yra rimtas, tačiau šalių tarpusavio lyginimas vėlgi būtų sudėtingas. Kalbant apie sveikatos priežiūrą ir medicininius išteklius, nėra dviejų vienodų šalių, įtakos turi ir gyventojų sveikatos būklė bei amžius.

„Mirčių skaičius kai kuriose šalyse gali būti didesnis, jei ten trūksta medicininių išteklių, todėl visai nereiškia, kad liga ten plinta kažkaip kitaip ar kad jos kontrolės priemonės yra mažiau veiksmingos,“ – priduria M. Tildesley.