Mokslas ir IT

2020.04.05 12:44

Kol mes kaupėme atsargas, štai ką astronautai veikė kosmose

LRT.lt 2020.04.05 12:44

Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantiems astronautams gyvenimas panašus į nesibaigiantį karantiną, rašo CNN. Jie negali išeiti už stoties ribų, nebent tai būtų planuotas išėjimas į atvirą kosmosą, dėvint specialią įrangą, ir jie gyvena toje pačioje labai ribotoje erdvėje šešis ar daugiau mėnesių.

Tuo metu, kai daugelis mūsų bandome atsiriboti nuo kitų žmonių, dirbame iš namų ar gyvename karantino ar saviizoliacijos sąlygomis, kosminėje stotyje įsikūrusiems astronautams gyvenimas teka įprasta vaga.

Astronautai ne vien tik mėgaujasi nesvarumo būkle ir iš kosmoso fotografuoja Žemę. Kiekvieną savaitę stotyje atliekama šimtai eksperimentų. Be to, astronautai stebi save, kad suprastų, kaip žmogaus organizmas prisitaiko prie sąlygų kosminėje erdvėje.

Kosminės kelnės

Gyvenant erdvėje, žmogaus organizmas turi prisitaikyti, nes to reikalauja gravitacijos trūkumas.

Per daugelį metų astronautai pastebėjo regėjimo pokyčius dėl į viršų kylančių organizmo skysčių. Dėl tos pačios priežasties padidėja spaudimas galvoje.

NASA astronautai Jessica Meir ir Andrew Morganas kartu su rusų kosmonautu Olegu Skripočka išbandė „Čibis“ įrangą, kitaip tariant, atliko Rusijos kosmoso agentūros apatinės kūno dalies neigiamo slėgio eksperimentą.

Iš esmės tai yra tarptautinės kosminės stoties Rusijos pusėje sumontuotos kelnės.

Siurbimo funkcija guminėse kelnėse bandoma skysčius nukreipti žemyn, link kojų ir pėdų, kaip mums yra įprasta vaikštant žeme.

Mokslininkai mano, kad jei šis eksperimentas pavyks, bus sukurta įranga, padėsianti astronautams normalizuoti regėjimą.

Širdis, raumenys ir kaulai

Stotyje šiuo metu atliekamas ne vienas eksperimentas, kurio rezultatai, kaip manoma, gali būti naudingi ne tik astronautų, bet ir mūsų visų sveikatai.

Vieno iš šių eksperimentų metu bandoma iš kamieninių ląstelių išauginti sveikas širdies ląsteles ir tokiu būdu išsiaiškinti, ar ten, kur nėra gravitacijos, jos auga greičiau.

Šios ląstelės gali būti panaudotos širdies problemų turintiems astronautams ir širdies ligomis sergantiems paprastiems žmonės, taip pat ir vaikams, gydyti. Tokias ląsteles taip pat galima pritaikyti kuriant naujus vaistus.

Kitas eksperimentas, pavadintas „Suprojektuoti širdies audiniai“, leidžia astronautams realiu laiku stebėti širdies ląstelių raumens susitraukimus.

J. Meir ir A. Morganas rūpinasi širdies ląstelėmis, stebi, kaip jos reaguoja į gravitacijos nebuvimą. Kai širdies ląstelės bus grąžintos į žemę, eksperimento rezultatai bus palyginti su žemėje vykdyto kontrolinio eksperimento rezultatais.

Visa esmė žarnyne

Kosminėje erdvėje astronautai neturi didelio maisto raciono pasirinkimo. Tai reiškia, kad jiems gali imti trūkti gyvybiškai svarbių maistingųjų medžiagų ir kitų su žemėje valgomu šviežiu maistu gaunamų naudingųjų elementų.

Japonijos kosmoso agentūros vykdomo tyrimo „Probiotikai“ metu bandoma išsiaiškinti, kaip gerosios bakterijos galėtų pagerinti žmogaus mikrobiomą ilgalaikėse misijose.

Astronautai taip pat dalyvauja eksperimente „Maisto priimtinumas“, kurio metu tiriamas „meniu nuovargis“, atsirandantis tuomet, kai maisto pasirinkimas ilgesnį laiką būna labai nedidelis. Paprastai dėl šios priežasties jie visi į žemę grįžta numetę svorio.