Mokslas ir IT

2020.04.02 19:56

Mokslininkai sako, kad koronavirusą žmonės nešioti galėjo ištisus dešimtmečius

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.02 19:56

Koronavirusai yra grupė virusų, kurie paprastai sukelia nesunkias ligas, panašias į paprasčiausią peršalimą. Vis dėlto, kai kurie koronavirusų tipai gali paveikti kvėpavimo takus, sukelti rimtas ligas, tokias kaip plaučių uždegimas. Didžioji dalis koronavirusų yra nepavojingi, tačiau naujasis virusas, sukeliantis COVID-19, yra išimtis iš taisyklės.

Kaip rašo „New Scientist“, koronavirusai sudaryti iš vienos ilgos RNR grandinės. Koronavirusą supa išorinis apvalkalas, vadinamas voku. Kaip matyti per mikroskopą, virusas yra apvalus, o jo paviršiuje yra baltymų spygliai, gaubiantys virusą tarsi karūna.

COVID-19 sukeliantis virusas žinomas kaip SARS-CoV-2. Kaip žinoma, jis pirmiausia pasirodė Wuhane, Kinijoje, 2019-ųjų metų pabaigoje, dabar jau pasklido per visą pasaulį.

Anksčiau koronavirusai taip pat yra sukėlę ligas žmonėms, tokių iki šiol buvo du. Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija MERS-CoV bei sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusas SARS-CoV.

Pastarojo ištakos taip pat slypi Kinijoje. SARS-CoV pirmiausia pasirodė Guangdonge, Kinijoje, 2002-aisias kaip neįprastas plaučių uždegimas, kai kuriais atvejais išsivystęs į gyvybei pavojingą kvėpavimo sutrikimą. Virusas sparčiai paplito per 29 šalis, juo užsikrėtė daugiau nei 8000 žmonių, iš kurių 800 mirė.

2012-aisiais Saudo Arabiją sukrėtė MERS-CoV virusas, sukėlęs panašius simptomus, kaip ir SARS-CoV. Vis dėlto, šis virusas buvo daug pavojingesnis, nes mirtingumas nuo jo siekė net 34 proc. Tačiau MERS-CoV taip stipriai nepaplito į kitas šalis ir apsiribojo Artimaisiais Rytais.

Plinta nuo gyvūnų

Koronavirusai yra zoonoziniai, o tai reiškia, kad jais žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Tiek SARS-CoV, tiek MERS-CoV kilo nuo šikšnosparnių ir buvo perduoti per kitus gyvūnus – netgi kupranugarius, kalbant apie MERS. Taigi, visais šiais atvejais gyvūnai tapo tarpininkais tarp viruso ir žmonių.

Manoma, kad patys pirmieji COVID-19 atvejai atsekė tyrėjus iki didžiulio jūros gėrybių bei laukinių gyvūnų turgaus Wuhane. Šis virusas, tikėtina, taip pat kilo nuo šikšnosparnių.

Kaip rašo „Science Alert“, kol mokslininkai neturi tvirto paaiškinimo, kaip tiksliai plinta virusas, naujausi duomenys tikrai turėtų nutildyti konspiracijos teorijas, teigiančias, kad COVID-19 yra laboratorijoje sukurtas virusas.

Tyrimai iškelia keletą įdomių teorijų, kaip galėjo atsirasti naujasis koronavirusas. Vienas iš galimų scenarijų yra toks, kad virusas galėjo cirkuliuoti tarp žmonių būdamas visiškai nepavojingas jau ilgą laiką prieš prasidedant pandemijai.

Kaip rašo Didžiosios Britanijos, Australijos ir JAV mokslininkai, naujasis SARS-CoV-2 galėjo „įšokti“ į žmones įgijęs naujų genominių ypatybių. Adaptavęsis prie žmogaus, jis iš tikrųjų galėjo ganėtinai sparčiai paplisti.

Atsirado natūraliai

Mokslininkai analizavo SARS-CoV-2 ir kitų panašių koronavirusų genomo duomenis. Analizė parodė, kad prie kitų ląstelių prisijungiantys baltyminiai viruso spygliai labai efektyviai prisijungė prie žmogaus ląstelių, todėl tai turėjo nutikti natūraliai.

„Palyginus žinomų koronavirusų genomo sekos duomenis, galime tvirtai nustatyti, kad SARS-CoV-2 atsirado natūralių procesų metu“, – sakė vienas iš tyrėjų, imunologas Kristianas Andersenas.

Pasak jo, dėl mutuojančio viruso baltymo ir kitokios sandaros, nei visų koronavirusų, sunku nustatyti tikslią SARS-CoV-2 kilmę.

Tyrėjų komanda iškėlė dvi hipotezes. Pirmoji – kad viruso pasikeitimai įvyko dar gyvūno kūne prieš perduodant jį žmonėms. Mokslininkai aiškina, kad nepaisant to, jog koronavirusai šikšnosparniuose ir pangolinuose turėjo panašius genomus, nė vienas iš jų nesutapo tobulai.

„Nepaisant to, kad nenustatytas nė vienas gyvūne esantis koronavirusas, kuris būtų pakankamai panašus į SARS-CoV-2, šikšnosparnių ir kitų rūšių koronavirusų įvairovė yra pakankamai maža atrankai“, – rašė tyrėjai.

Kita hipotezė, kurią iškėlė mokslininkai yra ta, kad virusas galėjo mutuoti jau po to, kai buvo perduotas iš gyvūno žmogui. Pasak Nacionalinio sveikatos instituto direktoriaus Francio Collinso, dėl laipsniškų evoliucinių pokyčių, per metus ar netgi dešimtmečius, virusas galiausiai įgijo galimybę plisti tarp žmonių ir taip sukelti sunkią, gyvybei pavojingą ligą.

Šiuo metu tai yra tik hipotezės, kurias laikui bėgant tyrėjai patvirtins arba paneigs. Kadangi virusas yra vis dar pakankamai naujas, gali užtrukti šiek tiek laiko, kol mokslininkai nustatys tikslią jo kilmę.

Kodėl tai negali būti biologinis ginklas?

Kartu su koronavirusu po visą pasaulį pasklido ne viena konspiracijos teorija. Viena iš garsiausių yra teorija, kad naujasis koronavirusas yra biologinis ginklas. Anot „Fox“ portalo, kai kurie ekspertai sako, kad toks sprendimas neturėtų prasmės dėl vienos paprastos, bet svarbios priežasties. COVID-19 nėra nei pakankamai mirtinas, nei itin lengvai pernešamas, lyginant su kitais potencialiais patogenais.

Pavyzdžiui, Ebola ar Vakarų Afrikoje plitusi Lasos karštligė yra mirtinos grėsmės žmonijai, todėl gali būti tyrinėjami tik ketvirto biosaugumo lygio laboratorijose. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės – retos virusinės infekcijos, kurią perneša erkės – mirtingumas siekia nuo 30 iki 50 proc.

Šiuo metu COVID-19 mirtingumas yra apie 3 proc., tačiau manoma, kad jis gali mažėti, kai bus nustatyta daugiau atvejų. Be to, šiuo metu mirtingumas procentaliai kiekvienoje šalyje labai skiriasi.

Kitaip tariant, norint paleisti biologinį ginklą, kuris nužudytų daug žmonių, galima rasti gerokai mirtingesnių virusų.