Mokslas ir IT

2020.04.03 09:48

Alpių ledas padėjo mokslininkams išsiaiškinti viduramžių žmogžudystę

LRT.lt2020.04.03 09:48

Lede įšalę oro teršalai atskleidžia daugiau informacijos apie gyvenimą ir mirtį XII a. Britanijoje, rašo BBC.

Atlikę tyrimą, mokslininkai aptiko švino, kuris su vėju greičiausiai čia pateko iš XII a. pabaigoje Britanijoje veikusių kasyklų, pėdsakų.

Oro užterštumas švinu tais laikais buvo ne mažesnis nei po kelių šimtų metų vykusios pramonės revoliucijos metu.

Ši tarša taip pat padėjo daugiau sužinoti apie garsiąją viduramžių žmogžudystę – Thomo Becketo nužudymą.

Kenterberio arkivyskupo T. Becketo nužudymas 1170 m. jo paties katedroje buvo siaubingas, visą Europą sukrėtęs įvykis.

Kažkada karalius Henrikas II ir T. Becketas buvo labai artimi – prieš tapdamas arkivyskupu T. Becketas ėjo Henriko kanclerio pareigas.

Henrikas manė, kad šis paskyrimas leis karaliui griežčiau kontroliuoti turtingą, galingą ir palyginti nepriklausomą bažnyčią.

Tuo tarpu T. Becketas turėjo kitų planų.

Didėjantis Henriko nepasitenkinimas paties paskirtu arkivyskupu privertė karalių net keletą kartų pakartoti liūdnai pagarsėjusią frazę: „Ar niekas man nepadės atsikratyti šio siaubingo šventiko?“

T. Becketo nelaimei, keletas karaliui ištikimų riterių nutarė išpildyti Henriko II norą.

1170 m. gruodžio 29 d. Kenterberio katedroje įvykdyto brutalaus užpuolimo metu T. Becketui buvo nukirsta galva.

O dabar 72 metrų ilgio ledo šerdyje iš Colle Gnifetti ledyno Šveicarijos ir Italijos Alpėse mokslininkai rado fizinių Henriko II ir T. Becketo nesutarimų įrodymų.

Panašiai kaip medžiai kasmet priaugina po naują rievę, ledynų kasmetiniuose sluoksniuose atsispindi konkrečių metų cheminė oro sudėtis.

Itin jautriu lazeriu analizuodami 800 metų senumo ledo gabalą, mokslininkai aptiko labai didelę 12 a. ore buvusio švino ir dulkių koncentraciją.

Atmosferinis modeliavimas parodė, kad šią cheminę medžiagą atnešė iš šiaurės vakarų, t. y. iš Jungtinės Karalystės pusės, kur 12 a. pabaigoje klestėjo švino kasybos ir lydimo pramonė, pūtę vėjai.

Švinas ir sidabras dažnai kasami kartu, o tuo metu Pik Distrikte ir Kambrijoje veikusios kasyklos buvo bene produktyviausios Europoje.

Mokslininkams pavyko palyginti lede nustatytus fizinius įrodymus su rašytiniais mokesčių įrašais apie švino ir sidabro gavybą Anglijoje.

Tuo metu švinas buvo labai plačiai naudojamas, pradedant vandentiekio vamzdžiais ir baigiant bažnyčių stogais ar vitražais.

Tačiau tyrimo autorių nuomone, šio metalo gavyba buvo glaudžiai susijusi su politiniais įvykiais šalyje.

„Laikotarpiu nuo 1169 m. iki 1170 m. tarp Henriko II ir Thomo Becketo vyko rimtų nesutarimų dėl to, kad bažnyčia atsisakė bendradarbiauti su karaliumi – tais metais stebimas švino gavybos apimčių mažėjimas,“ – sako Notingamo universiteto profesorius Christopheris Loveluckas.

Dėl arkivyskupo žmogžudystės Popiežiaus ekskomunikuotas Henrikas II bandė susigrąžinti malonę ir tai taip pat aiškiai atsispindi lede.

„Norėdamas susigrąžinti Popiežiaus malonę, Henrikas įsipareigojo per labai trumpą laiką pastatyti daugybę vienuolynų, – sako profesorius C. Loveluckas. – Ir, žinoma, jų stogams uždengti reikėjo didelio kiekio švino. Šio metalo gavybos apimtys gerokai išaugo, Henrikui stengiantis įsiteikti Popiežiui.“

Mokslininkai taip pat teigia, kad jų surinkti duomenys pakankamai aiškiai rodo švino gavybos apimčių augimą ir mažėjimą karo metais ir keičiantis valdovams, laikotarpiu nuo 1170 m. iki 1220 m.