Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose išplitus maišeliuose laikomų medicinos darbuotojų dėvimų vienkartinių kostiumų nuotraukoms, kilo pasipiktinimas, kad medikams trūksta priemonių.
Kilus diskusijoms, ar tokiomis sąlygomis – ant drabužių, vienkartiniuose plastiko maišeliuose – virusas galėtų ne tik likti gyvybingu, bet ir daugintis, LRT FAKTAI paaiškina, kaip virusas pradeda kelionę žmogaus organizme.
Kurią organizmo vietą turi pasiekti virusas, kad pradėtų plisti?
Virusai, priešingai nei bakterijos, nėra gyvi organizmai, todėl jiems būtina įsitvirtinti organizmo ląstelėse tam, kad pradėtų daugintis. Be to, kiekvienas virusas „ieško“ skirtingos rūšies šeimininko ir specifinių ląstelių, kuriose ir įsikuria.
„Ląstelėse virusas yra padauginamas daug kartų, pats jis negali daugintis, ir, suplėšant ląstelę, virusai paleidžiami ir užkrečia kitas ląsteles“, – LRT FAKTAMS apie virusų kelionę organizme aiškino Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė.
Pasak jos, galima įsivaizduoti, kad kiekvienas virusas ant savo paviršiaus gabena daugybę to paties „rakto“ kopijų, keliaudamas jis bando „atrakinti“ ląsteles.
„Į tą ląstelę jis ir įeina, ir niekur kitur. Tad, kiek žinoma, būtent šis virusas gali įlįsti į nosiaryklės, gerklės, plaučių ląsteles, kiti virusai – į kitas. Virusai labai išrankūs ląstelių tipui, netgi kito gyvūno plaučių ląstelės gali visiškai neatitikti viruso „rakto“, – aiškina mokslininkė.
Ji patikslino, dabartiniai tyrimai rodo, kad naujasis koronavirusas žmogaus organizme įsikuria konkrečiai trachėjos ir bronchų epitelyje, plaučiuose.
Šiluma virusams taip pat netinka
Nors ir neteisinga teigti, kad virusai dauginasi mūsų aplinkoje, kai kurios sąlygos jiems leidžia ilgiau likti gyvybingiems. Tačiau šilta aplinka nėra tinkamiausia CoV-2 virusui, rodo naujausi tyrimai.
„Virusui blogiausia, kai yra apie 50 proc. santykinės drėgmės, o jei labai sausa (mažiau nei 20 proc. drėgmės) ar labai drėgna, daugiau nei 80 proc., virusui labai gerai, ilgiau išlieka nesusiskaidęs“, – aiškina I. Olendraitė.
Be to, 20 laipsnių temperatūroje, nepaisant drėgmės, virusai turi gerokai mažesnį šansą išgyventi nei 4 laipsnių temperatūroje.
„Bendrai paėmus, kuo lygesnis arba kietesnis paviršius, tuo ilgiau virusas išsilaiko“, – sako virusologė.
Dar viena klaida: kad virusas sklando ore 3 valandas, teigti negalima
I. Olendraitė atkreipė dėmesį ir į kitą populiarų klaidingą įsivaizdavimą, esą naujasis virusas, plintantis oro lašelių būdu iš užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų, laikosi ore iki 3 valandų. Ji teigia, kad naujausi tyrimai rodo tik tai, jog būdamas ore, virusas palaipsniui silpsta.
„Buvimas ore „neutralizuoja“ virusą“, – aiškina virusologė. „Straipsnis, kuriuo remiantis buvo teigiama, kad virusas gali „kyboti“ ore iki 3 valandų – tokia išvada yra neteisinga, šiuo atveju straipsnis teigė, kad matuojant 3 valandas, aktyvaus viruso kas valandą sumažėdavo maždaug perpus“.
Sekmadienį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad COVID-19 nėra oru plintanti liga – ji plinta lašelių būdu. Tai reiškia, kad priešingai, nei dažnai manoma, naujasis koronavirusas ore išbūna trumpiau ir paprastai negali nukeliauti toliau nei 1 m atstumu. Todėl juo užsikrėsti galima tik artimai bendraujant su čiaudinčiuoju ar kosinčiuoju arba, kai kuriais atvejais, per užkrėstus paviršius.
Pasak I. Olendraitės, oru platinamos ligos yra, pavyzdžiui, tymai.
Paprašyta pakomentuoti Kauno klinikinėje ligoninėje susidariusią situaciją bei ar panaudotus vienkartinius kostiumus, turint omenyje jų trūkumą dabartinėmis sąlygomis, galima dezinfekuoti, mokslininkė teigė, kad tai įmanoma.
„Vienkartiniai [drabužiai] turėtų būti vienkartiniai. Šiaip chalatas nėra pats būtiniausias, medikams svarbiausios – kaukės“, – aiškino I. Olendraitė.
Klaida
Nėra įmanoma, kad virusai daugintųsi išorėje, o ne organizme, todėl pasakymas, kad, pakartotinai naudodami vienkartinius kostiumus, Kauno medikai sudarė sąlygas naujajam koronavirusui „daugintis“, nėra teisingas. Virusų biologija lemia, kad jie dauginasi tik įsikurdami ląstelėse, naujojo koronaviruso atveju – kvėpavimo takų paviršiaus. Tačiau, kaip nurodo ir PSO, COVID-19 užsikrėsti galima per užkrėstus paviršius.
