Mokslas ir IT

2020.03.30 15:57

Medikai įspėja dėl besaikio antibiotikų vartojimo: bakterijos jiems darosi vis atsparesnės

LRT.lt2020.03.30 15:57

Pasaulio sveikatos organizacija išreiškė susirūpinimą dėl bakterijų atsparumo antibiotikams keliamos grėsmės. Neatsakingas jų vartojimas paveikia visą ekosistemą. Atsakomybės turi imtis ne tik medikai, skirdami nereikalingą jų vartojimą, bet ir kiekvienas mūsų – neužsiimti savigyda, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užsiimama savigyda

Gydytojai vieningai sutaria: antibiotikų terapija – galingas ginklas, tačiau vartojant ne pagal paskirtį atsigręžia prieš patį vartotoją. Mat dažnai griebiamasi neapgalvotų gydymo būdų. Paskutiniu metu dėl to stebimas antibiotikų atsparumas – gyvieji organizmai prie jų prisitaiko.

Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė aiškina, jog didžiausia problema, kad pacientai dažnai antibiotikų įsigyja nelegaliu būdu ir užsiima savigyda.

„Visokio plauko turgeliuose be vargo galima įsigyti baltarusiškų antibiotinių vaistų. Taip pat pacientai dažnai pažeidžia jų vartojimo taisykles ir nebaigia vartoti nurodyto kurso iki galo. Likutį gi kaupia „juodai dienai“, vartoja juos net ir skausmui malšinti. Mat antibiotikai paprastai veikia iškart – ligos simptomai pradingsta jau po pirmųjų vaisto vartojimo dienų. Pajutę ženklų sveikatos pagerėjimą pacientai galvoja pasveikę. Iš tiesų pasveikstama tik kliniškai. Infekcija organizme sunaikinama ne iki galo ir dažnai neilgai trukus vėl atsinaujina. Taip vėl griebiamasi malšinti ligą kliniškai. Nutraukę gydymo kursą anksčiau laiko pacientai padaro žalą ne tik savo sveikatai, bet ir visuomenei“, – įsitikinusi J. Dūdienė.

Gydytoja aiškina, jog iki galo nesunaikintos ir organizme likusios bakterijos įgauna atsparumą tiems antibiotikams, kurių kurso žmogus nesuvartojo iki galo. Taip atsparios bakterijos platinamos visuomenei. Ateina laikas, kai sunkia infekcija susirgęs pacientas nebegali būti pagydytas net ir naujausios kartos antibiotikais. Mat bakterijų atsparumas jiems formuojasi labai sparčiai. O mokslininkams naujų antibiotikų išrasti sekasi kuo toliau, tuo sunkiau.

Problema – globali

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas aiškina tai, kad bakterijos tampa atsparios antibiotikams, – globali problema, egzistuojanti ne tik žmonių medicinoje, bet ir veterinarijoje, gyvūnų sveikatos sektoriuje. Problemą galima imti spręsti tik medicinos ir veterinarijos gydytojams suvienijus jėgas.

Mat nors yra antibiotinių vaistų skirtų atskirai žmonėms, gyvulininkystei, paukštininkystei bei žuvininkystei, nemažai jų yra ir bendrų. Taigi mažinti antibiotikų naudojimą yra mūsų visų bendra užduotis.

„Antibiotikų naudojimas skatina atsirasti atsparias antibiotikams bakterijas, kurios paskinda į aplinką ir tokiu būdu yra perduodamos toliau. Ratu besisukanti ekosistema paveikia ir visą gyvąjį pasaulį. Taip atsparumo genų turinti bakterija patenka ir į žmonių organizmą“, – pasakoja V. Paulauskas.

Antibiotikais piktnaudžiaujama

Veterinarijoje stengiantis padidinti antibiotikų veiksmingumą sprendimo būdai yra keli. Anot V. Paulausko, nors rodikliai kol kas nėra džiuginantys, aktyviai skiriamos pajėgos, kad tai pasikeistų.

„Daug metų vykdome bakterijų atsparumo stebėseną. Tam stipriname veterinarinių vaistų ir antibiotikų apskaitą, vykdome jų kontrolę. Tikime, kad įdiegtas elektroninis receptas leis daug geriau kontroliuoti antibiotikų vartojimą, taps skaidresnis, taip pat parodys, kurioje srityje yra pažeidimų: galbūt ūkiuose yra prasta higienos būklė, gyvūnus apėmusios lėtinės ligos, kurias reikia eliminuoti“, – sako pašnekovas.

Taip pat ypač svarbu užtikrinti ir pačių veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos kėlimą. V. Paulauskas sako, jog neseniai imta reikalauti, kad veterinarijos gydytojai kartą per dvejus metus bent šešias valandas skirtų racionalaus ir atsakingo antibiotikų naudojimo veterinarijoje mokymus. Tai esą skatina jų supratimą ir savimonę apie antibiotikų vartojimą.

Mat dabar gydytojai pernelyg dažnai antibiotiniais vaistais bando išvengti problemos ten, kur didesnė gyvulininkystės koncentracija.

„Veterinarai, jei įžvelgia, kad fermose gali rastis problema, siekdami jos išvengti naudoja antibiotikus neatsakingai, netikslingai. Dažnai gali būti ir kitų būdų, kuo galima pakeisti stiprius antibiotikus. Be to, didesniuose ūkiuose veterinarijos gydytojas nesukontroliuoja antibiotikų kiekio.

Dar viena problema, kad ūkininkai dažnai užsiima savigyda, naudoja antibiotikus patys. Pasitaiko, kad jie įvežami nelegaliu būdu ne iš Europos Sąjungos šalių. Elektroninis receptas, tikime, padės išvengti šių piktnaudžiavimų“, – viliasi specialistas.

Specialisto komentaras:

Gydytojas gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas:

Bereikalingas antibiotikų vartojimas ne tik sukelia šiems atsparumą, bet ir stipriai sutrikdo žarnyno pusiausvyrą. Su ja ir viso organizmo sveikatos būklę.

Antibiotikai veikia sistemiškai – visą organizmą. Taip suardo ir gerąją žarnyno mikroflorą, o kai dominuoja blogoji terpė, formuojasi disbakteriozė. Be to, yra sutrikdoma ne tik žarnyno, bet ir urogenitalinė – makšties ar šlapimo takų, burnos, kvėpavimo takų, odos mikrobiota. Tai sąlygoja kitų ligų atsiradimą.

Saugoti žarnyno sveikatą ypač svarbu ir dėl žarnyno mikrobų esančios genetikos. Mat čia ji yra didesnė nei viso organizmo. Žarnyne slypi ypač daug informacijos apie ligų atsiradimą.

Tarp kitko:

Infekcinių ligų gydymas turi prasidėti nuo tikslios diagnozės. Bakterines infekcijas reikia įtarti pacientui karščiuojant, esant didelei CRB koncentracijai, nustačius padidėjusį neutrofilų kiekį kraujyje, šlapimo takų infekciją – esant leukociturijai, bakterinį tonzilitą – esant teigiamam streptestui. Vis dėlto tiksliausiai bakterinės infekcijos buvimą parodo teigiamas pasėlis iš infekcijos židinio.

Labai svarbu, kad nustatyti simptomai, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pokyčiai būtų vertinami kompleksiškai. Mat pavieniai nukrypimai nuo normos nebūtinai reiškia, jog pacientas serga bakterine infekcija. Net ir teigiamas pasėlis gali rodyti anatominės srities kolonizaciją. Tokiu atveju gydymas antibiotikas paprastai neskiriamas. Laboratorinių tyrimų pokyčius taip pat gali lemti ir kitos ligos, pavyzdžiui, onkologinės ir autoimuninės. Prieš pradedant infekcinių ligų gydymą svarbu įvertinti klinikinių duomenų visumą.