Mokslas ir IT

2020.04.01 19:40

Prie Kanados krantų mokslininkai atrado prieš milijonus metų atskilusias žemyno liekanas

LRT.lt 2020.04.01 19:40

Mokslininkai aptiko prieš milijonus metų atskilusią žemyninės žemės plutos liekaną, įsiterpusią į atokias negyvenamas Šiaurės Kanados teritorijas, rašo „Science Alert“.

Tarp Kanados kontinentinės dalies ir Grenlandijos plytinti Bafino žemė yra milžiniška 500 tūkst. kv. kilometrų užimanti arktinė teritorija – penkta pagal dydį sala pasaulyje.

Nors sala priklauso neseniai pripažintai oficialiai 1999 m. suformuotai Kanados teritorijai Nunavut, naujausi atradimai rodo, kad ši senovinė žemė turi vis dar neatskleistų sąsajų su itin tolima praeitimi – jos kilmė gali būti siejama su seniausiais geologiniais eonais.

Analizuodami vulkaninės kilmės uolienas, surinktas atliekant gręžimus deimantų žvalgybos Chidliak kimberlitų provincijoje, pietinėje salos dalyje, mokslininkai uolienose atrado jiems labai netikėtų mineralinių pėdsakų.

„Kimberlitas yra tarsi požeminė raketa, pakeliui į paviršių surenkanti „pakeleivius“, – sako Britų Kolumbijos universiteto geologė Maja Kopylova. – Tie „pakeleiviai“ – tvirti sieninių uolienų gabalai, suteikiantys išsamios informacijos apie sąlygas giliai po mūsų planetos paviršiumi ir leidžiantys suprasti, kaip jos su laiku kito.“

Šiuo atveju „pakeleiviai“ sukorė labai ilgą kelią. Tyrėjų komandos teigimu, tokie kimberlitai kaip šis susiformuoja 150 km gylyje ir yra stumiami į paviršių, veikiant geologinėms ir cheminėms jėgoms.

Vertinant geologinį komponentą, jų atsiradimas dabartinėje Bafino žemėje žymi maždaug prieš 150 mln. metų vykusios milžiniškos sklaidos, susijusios su Šiaurės Atlanto kratono (ŠAK) skilimu, pabaigą.

ŠAK yra susijęs su milijardų metų senumo (Archėjo eono) litosferos uolienomis – geriausiais ankstyviausios Žemės kontinentinės plutos pavyzdžiais.

Prieš milijonus metų į gabalėlius suskilusio ŠAK randama Škotijoje, Labradore ir Grenlandijoje, tačiau mokslininkai niekaip nesitikėjo jo rasti Bafino žemėje.

„Kitų Šiaurės Atlanto kratono liekanų mineralinė sudėtis yra visiškai unikali, todėl apsirikimo čia negali būti, – sako M. Kopylova. – Nebuvo sudėtinga susieti vienas detales su kitomis. Kaimyniniai senieji kratonai Šiaurės Kanadoje – Šiaurės Kvebeke, Šiaurės Ontarijuje ir Nunavute – pasižymi visiškai kitokia mineralogija.“

Kad pagrįstų savo išvadas, mokslininkai, pasitelkę net keletą analitinių metodų, įskaitant petrografiją, mineralogiją ir termobarometriją, išanalizavo 120 minėtoje kimberlitų provincijoje surinktų uolienų pavyzdžių, vadinamų ksenolitais.

Buvo nustatyta, kad Chidliako mantija savo sudėtimi ir mineraline chemija yra „neįtikėtinai panaši“ į ŠAK ir aiškiai skiriasi nuo kitų kratonų žymenų.

„Priėjome išvadą, kad Chidliako mantija yra gimininga tik vienam iš gretimų kratoninės mantijos blokų, t. y. ŠAK,“ – savo tyrimo aprašyme aiškina mokslininkai.

Šios išvados reiškia, kad ŠAK plotas prasiplėtė maždaug 10 proc., lyginant su tuo, kas buvo žinoma iki šiol – visai nemažai, turint omenyje šios neįtikėtinai senos plutos amžių. Be to, naujesni mantijos modeliavimo metodai leidžia nustatyti seniausių Žemės uolienų struktūrų formas kur kas didesniame gylyje nei iki šiol.