Nuo koronaviruso sukeltos infekcijos mirus verslininkui Jonui Katinui, Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas pranešė, kad paskutinis koronaviruso testas infekcijos nerodė. LRT.lt nusprendė pasidomėti, kodėl taip galėjo nutikti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas teigė negalintis komentuoti šio konkretaus atvejo, tačiau tai, kad viruso nebebuvo rasta organizme, nėra nieko nuostabaus.
„Gali būti taip, kad žmogus turėjo, o paskui pas jį atsirado antikūnai, o ne viruso RNR. Medicinine prasme taip gali būti, o kaip buvo konkrečiu atveju, aš nežinau ir negalėčiau komentuoti, net jeigu žinočiau“, – tvirtino S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, žmogus galėjo mirti nuo viruso komplikacijų, kai šio jau nebebuvo organizme. Taip pat negalima atmesti prielaidos, kad atliekant testą galėjo įsivelti klaida, todėl kartais tyrimus tenka kartoti arba pasitelkti kitokius metodus.
Virusas galėjo likti plaučiuose ir kituose organuose
Pasak VU Gyvybės mokslų centro imunologijos profesorės Aurelijos Žvirblienės, paaiškinimas, kodėl ligoniui po mirties buvo nustatytas neigiamas koronaviruso testas, galėtų būti toks, kad virusas padarė savo piktą darbą, o pacientui išsivystė sunkios komplikacijos.
Ji priminė, kad virusas tiriamas imant mėginį iš nosiaryklės, todėl tai, kad jo ten nebuvo, nereiškia, kad viruso neliko – jis galėjo išlikti plaučiuose bei kituose organuose. Profesorė atkreipė dėmesį, jog nežino, kokia buvo paciento diagnozė, ar buvo plaučiai pažeisti, ar kažkas daugiau, todėl plačiau šio atvejo pakomentuoti negali.
Pasak profesorės, kol kas atlikta nedaug mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia, kaip formuojasi apsauginis imunitetas COVID-19 sergančio žmogaus organizme. Ji papasakojo apie vieną publikuotą mokslinį tyrimą, kuriame buvo tiriama, ar ligos metu atsiranda antikūnų prieš virusą ir kitų imuninės sistemos atsako rodiklių.
„Tie rodikliai rodo, kad imuninė sistema jau po 7 dienų yra aktyvinama ir tuo pačiu vis dar yra viruso, bet tas virusas pradingsta po 11-13 dienų, nes tai vyksta paraleliai su tuo, kad veikia ligonio imuninė sistema. Kitaip viskas vystosi tuo atveju, kai viskas pereina į komplikacijas – tada dažniausiai prasideda imunopatologija, sunkus uždegiminis procesas ir įvairios kitos komplikacijos, sukeltos tos virusinės infekcijos. Tie procesai jau būna sunkiai suvaldomi“, – LRT.lt portalui kalbėjo A. Žvirblienė.
Kitaip tariant, sunkias komplikacijas ir uždegimą gali sukelti nekontroliuojamas imuninis atsakas.
„Greičiausiai virusas sukėlė komplikacijas ir paaštrėjimą ligonio gretutinių ligų, kurias jis jau turėjo. Bet čia yra tik prielaidos, tai labai sunku komentuoti“, – tvirtino A. Žvirblienė.
Nebekontroliuojama imuninė sistema niokoja organizmą
Kaip praneša BBC, maždaug 6 procentai visų užsikrėtusių koronavirusu, pasiekia kritinę būklę. Tokiu atveju kūnas pradeda nesusitvarkyti su virusu ir atsiranda didelė mirties rizika.
Problema yra ta, kad imuninė sistema tampa nebekontroliuojama ir pradeda niokoti organizmą.
Tai gali sukelti septinį šoką, kai kraujo spaudimas nukrenta iki pavojingai žemos ribos, organai nebeveikia tinkamai ir galutinai pasiduoda.
Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kurį sukelia plaučių uždegimas, neleidžia kūnui gauti pakankamai deguonies, kad išgyventų. Dėl to gali sustoti inkstų veikla, kurie valo kraują nuo toksinų, bei atsirasti žarnyno pažeidimų.
Kitaip tariant, virusas sukelia tokio laipsnio uždegimus, kad beveik visi organai organizme nustoja veikti. Imuninei sistemai negalint susidoroti su virusu, jis išplinta į visus organizmo kampelius.
