Mokslas ir IT

2020.03.25 21:22

Ar gali koronavirusas atkeliauti paštu?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.03.25 21:22

Kartu su didėjančiu užsikrėtusių koronavirusu skaičiumi, didėja ir žmonių nerimas ir baimė pasigauti virusą kone bet kur. Kaip rašo „Science Alert“, pastaruoju metu vieni iš dažniausiai „Google“ ieškomų dalykų – kaip dezinfekuoti telefoną. Vartotojai taip pat itin seka naujienas, kaip juos gali pasiekti koronavirusas, todėl dažnai ieško informacijos, ar koronavirusu galima užsikrėsti per pašto siuntinius bei pristatytą maistą, ar gali užsikrėsti nuo mobiliojo telefono.

Iš tikrųjų, kaip pabrėžiama portale, šiuo metu nėra daug patikimų žinių, kiek laiko koronavirusas gali išlikti ant siuntinių arba ant telefono. Prieš imant nerimauti, dar verta pagalvoti, kaip ant jų virusas apskritai galėjo patekti. Šie klausimai daugiausia kelia nerimo tiems, kurie prekes užsisakinėje iš Kinijos, tačiau koronavirusui pasklidus per visą pasaulį, ramybės jau nebeteikia nė viena šalis.

Kaip informuoja „New England Journal of Medicine“, Covid-19 virusas ilgiau išsilaiko ant nerūdijančio plieno ir plastiko paviršių nei ant vario ar kartono. Pavyzdžiui, ant varinio paviršio koronaviruso pėdsakų neliko jau po 4 valandų, o ant kartono – po 24 valandų.

Vis dėlto, reikia pastebėti, kad viruso išlikimui ant paviršių įtakos turi aplinkos sąlygos. Tyrimai buvo atliekami tokiose sąlygose, kokiose virusas laikomas laboratorijoje. Realiame gyvenime virusas gali išsilaikyti dar ilgiau.

Faktas, kad virusas ilgiau išgyvena ant plastiko ir nerūdijančio plieno paviršių verčia sunerimti, nes ant telefono jis gali išlikti dienų dienas. Tačiau reikia nepamiršti, kad apie koronavirusą dar nėra surinkta daug duomenų, todėl naujos informacijos gali atsirasti kas dieną.

Kaip virusas gali patekti ant telefono?

Kalbant telefonu iš burnos išsiskiria nematomi burnos lašeliai. Žmogus, užsikrėtęs Covid-19, gali iš savo gleivinės virusą paskleisti ant telefono kiekvieną kartą, kai kam nors skambina.

Jeigu infekuotas žmogus duoda savo telefoną kam nors kitam, virusas gali patekti ant naujo žmogaus pirštų, o toliau keliauti per visą kūną, jei jis palies savo nosį, akis ar burną. Čia svarbu nepamiršti, kad ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus jaučia klasikinius simptomus, tokius kaip kosulys ar pakilusi temperatūra – užsikrėtusysis pradžioje gali nejausti jokių simptomų, tačiau virusą vis tiek nešioti.

Yra ir daugiau kelių, kaip virusas patenka į kito žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, jis gali pasklisti nuleidžiant vandenį klozete, tuomet virusas patenka ant visko, kas yra vonios kambaryje, taip pat ir ant telefono, kurį, reikia pripažinti, žmonės dažnai nešasi į tualetą.

Kadangi žmogus savo veidą liečia bent keletą tūkstančių kartų per dieną, dažniausiai to net nepastebėdamas, virusas, neplaunant rankų ir nedezinfekuojant savo išmaniojo telefono, gali labai greitai įsikurti organizme.

Ar gali virusas ateiti paštu?

Kaip rašoma „Science Alert“, techniškai tai yra įmanoma, jeigu siuntinį kažkur pakeliui galėjo liesti ar apkosėti virusu užsikrėtęs žmogus.

Vis dėlto, tokia rizika yra labai menka, nes, kaip rodo „New England Journal of Medicine“ tyrimai, ant popieriaus ir kartono virusas išlieka maždaug parą.

Be to, ne taip, kaip plastikiniai paviršiai, kartonas yra porėtas. Tai reiškia, kad lašeliai įsigeria į medžiagą ir iš jos ne taip lengvai patenka ant rankų.

Paštą dezinfekavo dar viduramžiais

Kaip rašo „The New York Times“, buboninio maro laikais, įvesto karantino metu tuometinėje Venecijos respublikoje buvo pradėta ir pašto bei įvairių krovinių dezinfekcija.

Bet kokie daiktai, ant kurių galėjo patekti virusas, įskaitant tekstilę bei laiškus, buvo fumiguojami: panardinami arba apipurškiami actu, veikiami aromatinėmis medžiagomis – nuo rozmarino iki vėlesniais metais pradėto naudoti chloro.

Kai daiktus apdorodavo, ant jų uždėdavo specialų antspaudą, kad gavėjas žinotų, jog jo siunta dezinfekuota. Tokie antspaudai buvo vienintelis būdas, kaip susekti ligų protrūkius. Pavyzdžiui, tokių ligų kaip maro ar šiltinės protrūkiai būtų likę nesusekti Viduramžių Europoje, jeigu ne pašto palikti ženklai.

Ligos pasikeitė, tačiau per amžius pašto dezinfekavimo būdai išliko beveik tokie patys. Ne taip seniai, 1900-aisiais, per maro protrūkį Honolulu, laiškai buvo dezinfekuojami nukerpant priešingus vokų kampus ir trim valandom paliekant juos hermetiškoje patalpoje, pripildytoje sieros dūmų.

JAV pašto tarnyba šiuo metu dar nekalba apie visuotinę siuntų dezinfekciją. Kaip ji pranešė „The New York Times“, vienintelė korespondencija, kurią svarstoma dezinfekuoti, tai ta, kurią gaus federalinės valdžios institucijos Vašingtone.

Tokių priemonių buvo imtasi dar 2001-ais metais, kai siautėjo juodligė. Pašto tarnyba tuomet siuntė korespondenciją į Niu Džersį, kur jie buvo dedami ant konvejerio ir veikiami jonizuojančia spinduliuote, užmušančia bakterijas ir virusus. Po to laiškai buvo „išvėdinami“ ir tik tada siunčiami galutiniams adresatams. Popierius po tokio apdorojimo lieka išblukęs ir šiek tiek traškus, tačiau sterilus.

Kai kurios valdžios institucijos mano, kad dėl popieriaus apskritai vertėtų susirūpinti, kaip potencialaus viruso nešiotojo. Vasario pradžioje, kai daugeliui amerikiečių Covid-19 dar buvo kažkieno kito problema, Kinijos centrinis bankas pranešė, kad karantinuoja šalies grynuosius pinigus, jog sustabdytų koronaviruso plitimą per pinigus. Valdžia surinko banknotus iš Hubėjaus provincijos, kuri buvo labiausiai paveikta šio viruso. Valdžios institucijos taip pat dezinfekavo dokumentų ir sąskaitų archyvus veikdami juos arba itin aukšta temperatūra, arba ultravioletiniais spinduliais. Pinigų banknotai buvo izoliuojami nuo 7 iki 14 dienų prieš vėl paleidžiant juos į apyvartą.

Po poros savaičių JAV perėmė šį pavyzdį ir pradėjo karantinuoti dolerių bankontus, kurie į šalį sugrįžo iš Azijos. Pinigai buvo laikomi nuo 7 iki 10 dienų prieš vėl paleidžiant juos į apyvartą. Banknotai yra gaminami iš medvilnės, o ne medienos, todėl kyla klausimas – kodėl pinigus dezinfekuoja, o popieriaus ne?

Kaip informuoja JAV ligų ir konktrolės centras, nėra patikimų duomenų, kad Covid-19 gali būti platinamas per paštą, todėl jokių veiksmų ir nėra imamasi. Turint omenyje tai, kad siuntinys gali keliauti tolimą kelią ir būti veikiamas skirtingos temperatūros bei atsidurti jam nepalankioje aplinkoje, rizika užsikrėsti nuo pašto yra nedidelė.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti per paviršius?

Pirmiausia, pati pagrindinė ir šiuo metu bene svarbiausia apsaugos priemonė – dažnas rankų plovimas. Taip par svarbu maksimaliai sumažinti kontaktą su kitais žmonėmis, laikytis bent jau 1-1,5 metro atstumo, ypač kalbantis. Jokiu būdu negalima eiti iš namų, jeigu savijauta nėra gera.

Telefoną laikyti sau. Šiuo metu labai neprotinga duoti telefoną kitiems žmonėms į rankas, ypač, jeigu jie atrodo pasiligoję.

Labai svarbu nepamiršti valyti savo išmaniųjų įranginių: telefonų, planšetinių kompiuterių, klaviatūrų bei nešiojamų kompiuterių, pelyčių ir kitų aksesuarų. Geriausia naudoti dezinfekcines servetėles, kuriose alkoholio koncentracija siekia bent 70 proc.

Taip pat galima įrenginius valyti su vandeniu ir muilu: reikia pamirkyti šluostės gabalėlį į muilo ir vandens tirpalą bei juo švelniai išvalyti telefoną ar kitą įrenginį. Svarbu pasistengti, kad vandens nepakliūtų į įrenginio vidų.

Kalbant apie paštą ir siuntinių pristatymą, svarbiausia laikytis atstumo nuo siuntą pristatančio kurjerio. Lietuvoje šiuo metu jau nemažai kurjerių siuntinius palieka prie durų.

Jeigu yra didelė baimė užsikrėsti, galima išvalyti paketą prieš atidarant siuntinį ir gerai nusiplauti rankas po to, kai jis išpakuotas.

Nors šiokia tokia rizika visada išlieka, vis dėlto, nereikia per daug panikuoti dėl kiekvieno paliesto paviršiaus. Svarbiausia laikytis apsaugos priemonių ir tinkamos higienos.