Mokslas ir IT

2020.03.24 16:26

Kas padėjo suvaldyti COVID-19 epidemiją Kinijoje?

LRT.lt2020.03.24 16:26

COVID-19 protrūkis šiandien yra laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų pasaulio iššūkių. Epidemija sukaustė nemažai verslo sričių ir pakeitė viruso plitimo zonose esančių žmonių gyvenimo ritmą, rašoma pranešime spaudai.

Išaugę reikalavimai tinklui

Viruso plitimui įgaunant pagreitį, Kinijos vyriausybės pagrindine užduotimi tapo protrūkio kontrolė ir stabilumo visuomenėje atstatymas. To pasiekti buvo galima tik turint ypač stabilų ir spartų ryšį, reikalingą komunikacijai ir apsikeitimui duomenimis, susijusiais su užsikrėtusių piliečių tyrimais ir gydymu. Vykdyta analizė nustatė, kad interneto poreikis tiesiogiai priklauso nuo sergančiųjų būklės – kuo ji sunkesnė, tuo daugiau reikalavimų turi patenkinti tinklo infrastruktūra.

Kol vykdomas tik visuomenės stebėjimas realaus laiko temperatūrą nustatančiomis kameromis, svarbiausias kriterijus tinklui tampa galimybė perduoti didelį duomenų kiekį vienu metu. Kai tiriami atokiose vietovėse galimai užsikrėtę asmenys, atsakymas iš nutolusių laboratorijų vietinius gydytojus turi pasiekti kaip įmanoma greičiau tam, kad viruso nešiotojas būtų tuojau pat izoliuotas. Taigi, prioritetu tampa ryšio sparta ir patikimumas.

Gydymo fazėje tinklui tenka daugiausiai reikalavimų. Kadangi gydytojams visoje šalyje turi būti suteiktos galimybės atlikti nuotolines HD kokybės pacientų konsultacijas ir gydymo plano sudarymą, taip išvengiant fizinio kontakto ir užsikrėtimo, bei keistis informacija su kolegomis, ryšys turi pasižymėti net tik didele sparta bei talpa, bet ir mažu delsimu.

Ryšio įtaka epidemijos kontrolei

Vienu iš modernių viruso protrūkio valdymo metodų, pritaikytų Kinijoje, tapo viešųjų erdvių stebėjimas termovizoriais. Tankiai gyvenamose teritorijose išdėstyti įrenginiai nuolat matavo judančių žmonių kūno temperatūrą ir didelį surinktų duomenų srautą realiu laiku perduodavo į centrinę sistemą. Visą parą veikiantis piliečių temperatūros stebėjimas leido aptikti užsikrėtusiuosius, registruoti jų kontaktus bei judėjimą.

Virusui išplitus gausiai apgyvendintose vietovėse, reikšmingai išaugo greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius, kas paskatino valdžią greitosios pagalbos ekipažus aprūpinti 4K kokybės vaizdo stebėjimo įranga bei moderniomis komunikacijos priemonėmis. Tai suteikė galimybę ligoninės medikams pasiruošti paciento atvykimui ir atlikti apžiūrą dar jam tik vykstant į gydymo įstaigą, o esant būtinybei – greitosios pagalbos automobilyje pradėti gydymą. Šios technologijos padidino ekipažų darbo efektyvumą ir išplėtė jų suteikiamos medicininės pagalbos galimybes.

Paskatino sveikatos apsaugos inovacijas

Tinklo greitis, didelis patikimumas ir mažas delsimas leido sveikatos apsaugos sistemai efektyviau reaguoti į naujus ligos atvejus, stebėti pacientus, sekti viruso plitimą bei geriau valdyti turimus resursus.

Didžiuosiuose miestuose į orą buvo pakelti dronai, galintys stebėti paskirtas vietas ir skelbti įvairius pranešimus apie infekcijos prevencijai būtiną elgesį, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimą. Oro uostuose, traukinių ir metro stotyse pradėjo patruliuoti išmanieji robotai. Uždarose patalpose sekdami minios judėjimą ir stebėdami žmonių temperatūrą bei elgesį, jie perduoda duomenis į valdymo centrą, kur identifikuojami galimai užsikrėtę asmenys.

Įsigaliojus privalomam karantinui, didelė visuomenės dalis susidūrė su medicininės pagalbos teikimo sutrikimais. Kadangi fizinis lankymasis ligoninėje tapo draudžiamas, gydytojai su pacientais pradėjo bendrauti telekonferencijomis.