Mokslas ir IT

2020.03.23 20:48

Kiek gyvybių nusinešė epidemijos ir kokių pamokų žmonės neišmoko?

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.23 20:48

Istorikai spėlioja, kiek milijonų visame pasaulyje galėjo nusinešti epidemijos. Vis dėlto ekspertai tikina, kad istorija žmonių neišmokė. Trūksta higienos įpročių, ne visada laikomasi karantino taisyklių.

Juodoji mirtis arba buboninis maras per dvi Europą nusiaubusias epidemijas nusinešė daugiau nei 70 milijonų gyvybių. Šiurpieji gydytojų kostiumai tapo vienu iš ligos simbolių. Gydytojai stengdavosi uždengti visas matomas kūno vietas, į snapą primenančią kaukę pridėdavo kvapniųjų žolelių. Nors tuomet nebuvo aišku, kaip susergama, gydytojai suprato, kad tam įtakos turi kontaktas su sergančiaisiais.

„Viduramžiais jau buvo tas supratimas apie pacientų, ištisų epidemijos židinių izoliavimą. Taip pat karantino sąvoka Italijoje atsirado, kai laivams buvo draudžiama 40 dienų išplaukti į krantą“, – pasakojo istorikas Marius Ėmužis.

Milijonų aukų pareikalavo ir kitos epidemijos: raupai, cholera, šiltinė. Prasidėjus Didiesiems geografiniams atradimams, tokios ligos kaip raupai pasiekė ir Naująjį pasaulį. Viena didžiausių pandemijų – ispaniškasis gripas, išplitęs po Pirmojo pasaulinio karo 1918–1920 metais, pareikalavo iki šimto milijonų gyvybių. Tiesa, tikėtina, kad jis atsirado visai ne Ispanijoje, o Kanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip vadinti pradėtas dėl to, kad Ispanijos laikraščiai skelbė didelius žuvusiųjų skaičius. Šalis nedalyvavo pirmajame pasauliniame kare, todėl spauda nebuvo cenzūruojama.

„Ir ispaniškojo gripo metu buvo bandoma pacientus izoliuoti, taip pat taikomos ir karantino priemonės. Bet tai nebuvo centralizuota ir priklausė nuo įvairių europos valstybių. Kai kur sustabdytas mokymas, teatrai, karantinuojami ir stebimi uostai“, – aiškino M. Ėmužis.

Proveržis stabdant ligų plitimą prasidėjo sukūrus skiepus. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad pamokų žmonės vis dėlto neišmoko. Dar ir dabar, 21-ajame amžiuje, higienos įpročių trūksta. Ir karantinuotis skuba ne visi. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, modernusis pasaulis, pažabojęs ligų plitimą, dabar sudaro sąlygas joms atgimti.

„Tampriai bendraudami su gamta ir su virusais, būdami glaustame žmonių kontakte, sudarėme galimybes virusui peršokti rūšinį barjerą. Jis plinta ir plis, jei paliksim tas galimybes“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Tokie šio amžiaus virusai kaip Ebola, SARS ar MERS aplenkė Lietuvą, priešingai nei naujasis koronavirusas.

Tačiau S. Čaplinskas pabrėžia, svarbiausia nestigmatizuoti ir neieškoti kaltų. Pasak profesoriaus, ŽIV atvejis parodė, kad žmonės pradeda slėpti ir gėdytis savo medicininės būklės. Taip sudaromos sąlygos ligai dar labiau plisti.

Panorama. Kroatiją supurtė stipriausias per 140 metų žemės drebėjimas (su vertimu į gestų k.)
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt