Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas sekmadienį BNS pranešė, kad šią savaitę Lietuva turėtų gauti 0,5 mln. greitųjų koronaviruso testų. Kaip jis teigė, pirmiausia bus teikiamas prioritetas medikams. Vis dėlto patys medikai abejoja šių testų nauda.
Netinka nustatyti koronaviruso infekcijai
Portalą LRT.lt pasiekė Kembridžo universiteto ligoninės gydytojo Tumo Beinorto laiškas, kuriame jis teigia, kad šie testai vienareikšmiškai netinkami ūminei koronaviruso infekcijai nustatyti. Anot jo, jie taip pat netinka nustatyti buvusiai COVID-19 infekcijai ar diagnozuoti efektyvaus imuniteto susidarymui.
„Nupirktieji momentiniai testai aptinka imuninį atsaką į infekciją. Organizmui susidūrus su nauju virusu, pavyzdžiui COVID-19, imuninis atsakas imunoglobulinų pagrindu, ką testas ir detektuoja, pradeda formuotis anksčiausiai nuo 10 dienos. Todėl žmonėms su ūmine COVID-19 infekcija testas bus neigiamas ir suteiks klaidingą nuraminimą, kad jie nėra užsikrėtę, o tai gali prisidėti prie tolimesnės koronoviruso plėtros.
Siekdami, kad greitieji testai nebūtų naudojami neteisingai ir nesuklaidintų, su Įrodymais pagrįstos medicinos grupe parengėme gaires, kam greitieji koronaviruso testai gali būtų naudojami ir kaip interpretuoti jų rezultatus. Testas gali būti naudojamas epidemiologiniams tyrimams arba gali būti naudojamas kitose siaurose klinikinėse indikacijose kartu su aukso standartu, polimerazės grandininės reakcijos testu. Greitųjų testų tyrimai yra labai preliminarūs ir ypatingai mažo patikimumo“, – savo laiške LRT.lt rašė T. Beinortas.
Kaip rašoma gydytojo atsiųstose gairėse, apibendrinus šiuo metu prieinamą literatūrą, rekomenduojama testą atlikti tik tais atvejais, kai neprieinamas standartinis COVID-19 nustatymo tyrimas:
1. Pacientams, kuriems COVID-19 simptomai pasireiškė prieš 10 ar daugiau dienų.
1.1 Kartu būtina atlikti kitus tyrimus.
1.2 Testas, atliktas praėjus mažiau negu 10 dienų nuo simptomų pradžios, yra netikslingas ir neinterpretuojamas.
1.3 Jei testas yra teigiamas, pacientas gali būti susirgęs ar persirgęs ne tik COVID-19, bet ir kitais virusais, t.y., šiam testui būdingas kryžminis reaktyvumas.
2. Besimptomių darbuotojų atrankai aukštos rizikos grupėje, kai tiesiogiai susiduriama su COVID-19 pacientais:
2.1. Testas atliekamas darbuotojams kas 7-10 dienų.
2.2. Pirmasis negatyvus testas nevertintinas ir neatmeta ūmios COVID-19 infekcijos galimybės. Net esant neigiamam testui tiriamasis gali būti užsikrėtęs ir platinti virusą.
2.3. Testo nerekomenduojame atlikti žmonėms, kurie neformuoja imuninio atsako, t.y. yra imunosupresuoti.
3. Testas vienareikšmiškai nerekomenduojamas vienkartinei besimptomių asmenų atrankai: turi būti užtikrinamas tyrimo tęstinumas.
Pagrindinis testas, kuriuo galima remtis – molekulinis
Kaip portalui LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto imunologijos profesorė Aurelija Žvirblienė, šių greitųjų testų patikimumas nėra toks, koks turėtų būti pandemijos metu. Šie testai nustato susidariusius antikūnus prieš virusą, o jų susidarymas užtrunka mažiausiai keletą dienų.
„Jeigu žmogus užsikrėtė prieš dieną ar dvi, antikūnų dar nebus arba jų bus tiek mažai, kad testas nieko neparodys. Reikia kelių dienų, kad apskritai pradėtų gamintis antikūnai organizme. Todėl šie testai turi tam tikrų apribojimų“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasak jos, testo rezultatus gali iškraipyti ir kitos ligos, kurių metu kraujyje randami kitokio specifiškumo antikūnai. Profesorės nuomone, toks testas nėra pakankamai tikslus.
„Labai svarbu identifikuoti žmones, kurie yra užsikrėtę. Klaidingai neigiamas rezultatas sukelia riziką, kad žmogus iš tikrųjų yra užsikrėtęs, o testas rodo, kad ne“, – komentavo A. Žvirblienė.
Ji tikino, kad būtent todėl gydytojai ir kelia šią problemą į viešumą, nes jeigu greitojo testo pagrindu bus daromos išvados, jos bus netikslios. Tiksliam nustatymui pakartotinai reikėtų daryti molekulinį testą, todėl greitasis testas šiuo atveju netenka prasmės.
„Pagrindinis testas, kuriuo mes turėtume remtis yra molekulinis – jis parodo patį virusą. Greitas testas parodo imuninį atsaką į virusą. Todėl jo tikslumas yra nepakankamas, kad būtų galima identifikuoti užsikrėtusius žmones. Patys gamintojai pripažįsta, kad šis testas neturi būti pagrindinis kriterijus diagnozuojant koronaviruso infekciją“, – aiškino profesorė.
Tikimės papildyti Sveikatos apsaugos komentaru.
